POSTAI : 22253 TAŠKAI : 34 AMŽIUS : 33 GALIOS : Karščio ir šalčio manipuliacija. Geba kurti ugnį, ledą, taip pat manipuliuoti temperatūromis. VEIDAS : Ryan Kelley
Noel Mathiew Harris
May the bridges I burn light the way.
Subject: Rasės 2015-01-04, 17:03
humans
paprasti mirtingieji-žinantys apie mistines būtybes-medžiotojai
Paprastų paprasčiausi mirtingieji, nepasižymintys jokiomis antgamtinėmis galiomis. Žmonės negali apsiginti prieš mistines būtybes, kaip gali demonai, vampyrai, angelai ir kt. Jie yra silpni ir pažeidžiami tiek fiziškai, tiek psichologiškai, bet humaniškumu pranašesni prieš pasaulio galingiausius. Mat žmonės turi jausmus ir sielą, nors pasitaiko, kad savo žmogiškumo nesaugo pradėdami gyventi antgamtinių būtybių gyvenimą dėl noro būti kažkuo svarbesniu Žemėje. Dalis žmonių žino apie juos supančias paslaptis, kita dalis nė nenutuokia,trečia - puikiai sutaria su mistiniais personažais, ketvirta - medžioja juos dėl malonumo arba žmonijos gerovės..
p l a č i a u:
Neutralios būtybės, galinčios bendrauti su kuo nori. Kokį mistinį padarą žmogus pakenčia, priklauso nuo jo asmenybės.
Žmogus bet kada ir bet kaip gali būti paverstas betkokios rasės atstovu (išskyrus banshee). Nebūtinas žmogaus sutikimas, kad jis būtų kuo nors paverstas, tai gali įvykti, net jeigu ir labai stipriai priešinamasi. Dažniausiai po pasikeitimo išsaugomi visi žmogaus prisiminimai ir bent dalis jo asmenybės.
Tai yra pati silpniausia rūšis iš visų, todėl su žmonėmis dažnai kitų rasių atstovai elgiasi nepagarbiai.
Žmonės turi teisę ugdyti protinius ir fizinius sugebėjimus.
Dauguma žmonių nežino apie mistinių būtybių egzistenciją, nes paprastai jos tokius dalykus slepia norint išvengti chaoso ar medžioklių. Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie apie mistines būtybes žino viską, tik klausimas iškyla, ar jie nuo to pasidaro saugesni?
Žmones lengviausiai veikia kitų būtybių galios. Dažnai šie padarai nė neištveria minimalios „dozės“ gebėjimų bangos, skleidžiamos mistinių būtybių.
Žmonės yra jausmingi, impulsyvūs, silpni, besidžiaugiantys dėl smulkmenų, dažnai pamilstantys, vėliau jautriai priimantys tiesą, o daugiau savybių priklauso kiekvienam asmeniui atskirai.
Žmonėms reikalingas poilsis, miegas, maistas, deguonis ir funkcionuojantys organai. Be šių dalykų šios rūšies atstovai tiesiog neišgyventų.
Žmonės vampyrams yra maistas, o banšams ir demonams aukos. Todėl jie geriausiai sutaria su raganomis ir paranormalistais.
Žmonės gali daugintis su visomis rūšimis. Žmogaus ir žmogaus palikuonis – žmogus; žmogaus ir paranormalisto palikuonis – žmogus arba paranormalistas; žmogaus ir raganiaus palikuonis – žmogus arba raganius; žmogaus ir vampyro palikuonis – pusvampyris; žmogaus ir demono palikuonis - demonas; žmogaus ir angelo palikuonis – angelas ; žmogaus ir banshees palikuonis – banshee.
Tačiau ne visi žmonės bailūs arba sugyvenantys su mistinėmis būtybėmis. Kai kurie jų yra medžiotojai, apsiginklavę pavojingais ginklais, galinčiais stipriai sužeisti bet kurią būtybę.
Yra trijų tipų žmonės: tie, kurie gyvena paprastą bei laimingą žmogišką gyvenimą, nežinantys ką kas dieną gatvėje sutinka; tie, kurie puikiai žino apie mistinį pasaulį ir su būtybėmis sugyvena; tie, kurie jų nekenčia bei jas medžioja Paprasti mirtingieji - Žmonės kaip ir kiekvienas iš mūsų, gyvenantys savo ramų gyvenimą su žmogiškomis dramomis. Jie nenutuokia, kad be jų pasaulyje egzistuoja būtybės su galiomis arba tokios, kurios gali bet kada šiuos nužudyti. Žmonės žinantys apie mistinį pasaulį - Šie gyvena kaip paprasti žmonės, tačiau neretai savo gyvenimą sieja su mistinėmis būtybėmis. Tai yra kuria šeimas, turi daug draugų, žino, kaip jas atskirti ir ką daryti, kad nuo pavojų apsisaugotų. Būtent dėl saugumo sumetimų neretai šeimą kuria su už save stipresne būtybe. Medžiotojai - Žmonės puikiai išmanantys istoriją ir mistinių būtybių atsiradimo aplinkybes. Žino tiek pat daug kaip ir kiekvienas paranormalistas, demonas ar angelas. Dažniausiai yra bebaimiai, turintys ginkluotę, kurie gali stipriai sužeisti demoną, angelą ar netgi banshee. Fiziškai yra silpnesni, tačiau gudrumu gali pakenkti labai labai žymiai.
paranormals
Alfa-Beta-Delta-Gama-Omega
Tai tos pačios rūšies, žmonių, atstovai, įgavę kažkokias mistines galias nuo pat gimimo arba išugdytų laikui bėgant. Šios rūšies atstovai yra nežymiai pranašesni už žmones, bet vis dar negali varžytis su galingaisiais, kaip demonai, angelai, banshees ir kt. Kiekvienas paranormalistas turi skirtingas galias, kurias naudoja geriems arba blogiems tikslams, tad ir šiuos asmenis galima vadinti neutraliais.
p l a č i a u:
Laikui einant paranormalistai vis geriau išugdo savas galias, tad šios stiprėja pagal asmens sugebėjimus mokytis.
Dėl galių šie žmonės yra stiprūs, galintys nejuokais sužeisti aplinkines būtybes, kartais net išgydyti nepagydomomis ligomis sergančius asmenis.
Paranormalistai, paversti kita rūšimi, tampa vieni stipriausių atstovų jų tarpe. Savų paranormalistinių galių jie nepraranda.
Paranormalistai minta, dauginasi, gyvena kaip žmonės, tik kad daugiau žino apie mistines būtybes ir patys renkasi pusę, į kurią nori stoti.
Paranormalistus dažnai kankina stiprūs galvos skausmai, išsireiškiantys skirtingais būdais, naudojant galias arba po įtempto mokymosi jas suvaldyti.
Kartais būna, kad paranormalistai pažeistos psichikos, agresyvūs nuo pernelyg didelio galių vartojimo.
Dažnai paranormalistai išsiskiria iš žmonių tarpo nuovokumu, nesuprantamu elgesiu.
Paranormalistai geba suprasti, kai mistinės būtybės yra netoliese, bet atskirti šių rasių nemoka.
Paranormalistai turi kelis lygius, į kuriuos šie skirstomi pagal komplikacijas naudojant galias, jų išnaudojimo lygį, žinias: I lygis - Alfa. Komplikacijos beveik nejuntamos net įtemptai ir ilgą laiko tarpą naudojant galias. Turi beveik neišsenkantį energetikos rezervą, apie savo galią išmano viską, iš jos dažnai išpeša daugiau, negu būna įmanoma. Profesionalai savo srityje ir gali naudoti savo galias bet kurioje situacijoje, mat turi žaibišką reakciją. Kai susikauna du alfos, kova būna įspūdinga ir neapsieinama be didelių nukentėjimų arba net mirties. II lygis - Beta. Vos per žingsnį nuo alfos, bet iki to jiems trūksta didesnio energetinio rezervo. Betos nestokoja išradingumo, greitai veikia, tik ypatingai imlūs betos gali nugalėti gana pasyvų alfą. Dėl įtempto galių naudojimo gali per kūną bėgioti šiurpuliukai ir būti juntamas nuovargis. III lygis – Delta. Su alfa ir beta neturi kuo lygintis, tačiau yra labai imlūs mokymuisi ir galių tobulinimui. Jie kiek greičiau pavargsta, pakovoję jaučia galvos skausmą, didelį nuovargį, kiek virpa kūnas ir tvinkčioja smilkiniuose. IV lygis – Gama. Vos tik perkopę susipažinimo su savo galiomis pakopą. Savo galią naudoja labai abstrakčiai, be jokio išradingumo ir tai nelengvai ją kontroliuoja. Per ilgai naudojant galias pasireiškia simptomai: kraujas iš nosies, smarkus svaigulys, didelis nuovargis, nepajėgumas. V lygis – Omega. Šie yra tikri jaunikliai vos tik atradę savo galias. Jiems jų naudojimas yra visiškai nepaaiškinamas, o naudojant pasireiškia labai nemalonios komplikacijos: Traukuliai, sąmonės praradimai, aptemimas akyse, labai skausmingas galvos skausmas, vėmimas.
angels
puolę angelai-angelai sargai-pusangeliai
Angelai kadaise buvo žmonės, vieni silpniausių pasaulio padarų. Po mirties jie gavo teisę sugrįžti į Žemę ir pradėti naują gyvenimą, nedarant klaidų ir nusižengimų, saugant žmones ir aukojant savo naująjį gyvenimą dėl taikos, meilės ir gėrio. Visi angelai yra įgavę tam tikras manieras, kurios leidžia aplinkiniams šiuos atskirti iš minios. Tai grakštumas, trapumas, švelnumas ir kt. Taipogi tarp šios grupės yra ir angelų sargų, kurie paskiria gyvenimą "išrinktojo" vedimui į teisingą kelią. Bet...ne visi angelai buvo patenkinti atsiuntimu į Žemę. Šiems ji atrodė per daug purvina ir suteršta, kad galėtų padėtį ištaisyti. Tad ilgainiui atsirado tokių, kurie maištaudami prieš savus perėjo į demonų pusę.
p l a č i a u:
Angelai yra labai galingi padarai, galintys kovoti net su pikčiausiomis pasaulio būtybėmis.
Turi stiprias gydymo galias, geba valdyti stichijas, gyvūnus, persikelti į bet kokią vietą teleportacijos būdu taipogi įtikinti ir palenkti aplinkinius į savąją pusę.
Turi puikią klausą, tad gali girdėti, kas dedasi Danguje. Taipogi, kas vyksta žemėje. Tai padeda sustabdyti būtybes nuo silpnųjų sielų pasiglemžimo ar jų nužudymo.
Angelai myli visus žmones ir dėl jų galėtų netgi paaukoti savo antrąjį gyvenimą.
Angelus galima nužudyti tik sidabru, bet neskaitant šios saugiai saugomos paslapties, angelai yra nemirtingi ir gyvena daugybę metų.
Angelai negali daugintis tarpusavyje, o su blogosiomis būtybėmis visiškai nesutaria, tad ir niekuomet pasaulio neišvysta toks mišrūnas. Angelo ir žmogaus palikuonis - angelas; angelo ir paranormalisto palikuonis - angelas.
Angelai turi sparnus, kurie kad ir atrodo trapūs, bet yra tvirtesni už plieną. Sparnus gali naudot skraidymui ir kaip skydą apsigynimui, tad angelai lengvai gali apsiginti nuo smūgių. Sparnus mato visos būtybės, išskyrus žmones ir paranormalistus, bet šie taipogi gali juos įžvelgti, jei angelas nuoširdžiai to nori.
Angelai, vaikščiojantys vaistai. Jų kraujas turi gydomų galių, kurios gali išsaugoti gyvybę, kai ši kaba vos ant plauko. Dėl šios priežasties dažnai angelai yra medžiojami
Nesutaria su demonais, raganomis ir vampyrais dėl nusistatymų, įgytų danguje.
Angelai pasižymi intelektualumu, netikėtais atsiradimais ir dingimais, puikiu mastymu, gudrumu, pasiaukojimu, patarimais, išklausimu, nuoširdumu.
Maitintis angelams nebūtina, miegoti taipogi, bet taip vieni šios rūšies atstovų elgiasi, jog visiškai susitapatintų su žmonėmis, nenorint patraukti dėmesio.
Angelai jaučia tai ką jaučia jų 'išrinktasis' ar saugomas asmuo tą akimirką, taip jie greičiau gali surasti ir apginti savo globotinį.
Angelai maištininkai (puolę angelai) išsiskiria savitu pasibjaurėjimu žmonėmis bei paranormalistais.
Angelai skirstomi į tris lygius: • Angelai sargai. Tai padarai, kurie turi paskirtą globotinį ir juo rūpinasi ir džiaugsme, ir varge, ir ties mirties slenksčiu. Šio pogrūpio angelai yra labai jautrūs, užjaučiantys ir tikrai geba palaikyti žmogų sunkią akimirką. Angelai sargai dėl žmonių aukoja savo gyvybes, gali pasielgti beprotiškai ir neapdairiai, todėl dažnai jais pasinaudoja. Globotinį paskiria pats aukščiausiasis angelas, patys jų išsirinkti negali. • Pusangėliai, tai žmogaus ir angelo palikuonis. Šio porūšio atstovai yra kiek žmogiškesni, bet pilni gėrio. Pusangėliai brendimo laikotarpyje dažnai pakeičia mastyseną ir tokios komplikacijos priverčia šiuos stoti ne visiškai į gėrio pusę. Pusangėliai myli gamtą ir aukštį, geba skraidyti kaip ir kiti angelai, bet jaučia trauką ne dangui, o Žemei. • Puolę angelai, tai paskutinysis angelų porūšis. Ši grupė yra kiek nuodėmingesnė, linkusi į savanaudiškumą ir ne itin gerus kėslus, bet iš puolusių angelų įmanoma persimainyti, kadangi širdy visuomet yra gėrio sėkla, kurią traukią dangaus karalystė. Puolę angelai turi pilkus sparnus, kuriuos taipogi gali naudoti pagal paskirtį, bet šios rūšies atstovai yra atstumti Dievo, todėl gyveną amžių amžius Žemėje ir taikstosi su siųstais prakeiksmais. Puolusius angelus geba pakeisti tik tikra meilė.
vampires
pusvampyriai-senieji vampyrai-jaunikliai
Kur tik kraujas, ten ir vampyrai. Kadaise gyvenę karstuose, gyvenę tik naktinį gyvenimą, puldinėję pašalaičius, vis vertęsi į šikšnosparnius, šie padarai evoliucionavo ir tapo stipresniais bei galingesniais. Dabar jie išdidūs, protingi, atsargūs bei pasalūniški. Turi savo milžinišką bendruomenę, kuria remdamiesi grobia žmones, kad galėtų nestabdomai gerti jų kraują. Prisidengdami gerais darbais (dirbtinio kraujo išradimais, kenkėjų gyvūnų krauju) iš tikrųjų požeminėse laboratorijose, sunkia iš žmonių kraują ir pilsto jį į butelius vos ne kaip vyną, eksportuodami jį į kitas šalis. Ilgainiui vampyrai išsiskaidė į tris grupes: pusvampyrių, jauniklių ir senųjų vampyrų.
p l a č i a u:
Juntant aistrą arba įniršį vampyrams išlenda iltys, patamsėja akių spalva.
Kraujas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, be kurio vampyrai kenčia nenumaldomus skausmus, pranašaujančius artimą mirtį.
Visuomet vengė šviesos, nes ši degino odą, bet buvo rastas sprendimas, kurio pagalba vampyrai gali vaikščioti dieną.
Vampyrai turi galių, kurias įgyja tapę nemirtingais.
Vampyrai geba daugintis su visų rūšių atstovais išskyrus banshees. Dviejų vampyrų palikuonis - vampyras; vampyro ir žmogaus palikuonis - pusvampyris; vampyro ir paranormalisto palikuonis - pusvampyris; vampyro ir demono palikuonis - demonas; vampyro ir raganių palikuonis - pusvampyris.
Pasimaitinę krauju vampyrai atgauna jėgas ir tampa žymiai greitesni, nei iki šiol, geriau geba naudoti galias, užuodžia geriau, mato aiškiau. Visi jutimai pajautrėja ir tokiu metu kautis su jais nepatartina.
Angelų kraujas vampyrus stiprina labiau, nei mirtingųjų, o demonų ir banshees - silpnina, veik apsinuodijimas.
Vampyrams greitai gyja žaizdos, kai šie minta žmonių arba angelų krauju, o jei kurį laiką nesimaitino, gijimas būna skausmingesnis.
Norint tapti vampyru, reikalingas kraujas, patekęs į organizmą ir greita mirtis, kol šis neišsivalė. Po kurio laiko pabudę jie jus didžiulius skausmus ir nenumaldomą troškulį, kurį privalo numalšint, jei nori likt gyvi.
Vampyrai retsykiais išsuka iš blogio kelio ir stoja geriečių pusėn, bet būdami labai ištroškę gali visus išskerst ir tik po kurio laiko suprast, kas įvyko.
Senieji vampyrai ilgai nesimaitinę patenka į sąstingio būseną, po savaitės tokio sąstingio vampyro kūnas pavirsta dulkėmis, visas procesas labai skausmingas.
Vampyrai skirstomi į tris rūšis, kurios nustatomos pagal amžių: • Pusvampyriai. Tai žmogaus ir vampyro palikuonis, gebantis vaikščioti saulėje be amuleto, misti ne tik krauju, bet ir žmogišku maistu, nors šis neteikia tokio sotumo jausmo, nekeičia išvaizdos, turi tik paprastas iltis. Deja, bet pusvampyriai nėra tokie galingi, kaip grynakraujai vampyrai. • Vampyrų jaunikliai. Nė šimto metų neturintys vampyrai, kurie labai greit susierzina, yra impulsyvūs, greitai pakeičia savo žmogiškąją formą. Kuo senesnis jauniklio kūrėjas, tuo jauniklis yra galingesnis. Pasižymi stebėtinu greičiu, didele jėga, stipriais pojūčiais, bet labai sunkiai valdosi, jaučiant alkį prie žmonių būti nė negali, nes tampa neprognozuojamais.. Be amuleto negali būti saulėje, nevalgo maisto ir nemiega. • Senieji vampyrai. Vienos galingiausių būtybių žemėje, nepasižyminčios dideliu kiekiu. Per daugybę metų įgavo nuo saulės imunitetą, todėl amuleto nešiot neprivalu. Minta tik demonų ir banshees krauju, yra labai šaltakraujiški, linkę į žiaurumą ir visiškai nepuoselėja žmogiškų jausmų, vertybių. Suerzinti arba susinervinę keičia pavidalą, kuris yra žymiai stipresnis ir bjauresnis už jų įprastinį.
Po mirties patekusios sielos į pragarą ilgą laiką kentėjo, kol galiausiai atėjo atpildo metas ir šie buvo išleisti pro pragaro vartus į Žemę sėti chaoso ir nesantaikos. Vieni demonai įsikūnija į įvairaus plauko asmenis ir juos naudoja kaip indus savo sielai. Kiti yra nepriklausomi ir elgiasi, kaip patiems atrodo geriausia. Treti yra aukščiausieji ir mėgaujasi savo įsitikinimais, bei pagarba iš jaunesniųjų. Taipogi demonai yra labai galingi, visiškai paklūstantys Pragaro valdovui. Šios rūšies atstovai pasižymi žiaurumu, šaltumu, sarkastiškumu, išnaudojimais, kankynėmis. Per ilgus metus pragare iš demonų buvo atimtas žmogiškumas iki paskutinės kruopelytės, bet kartais nutinka, jog kažkas užsimezga širdy ir tai būna dalis jausmų, išsiveržiančių Žemėje. Taip atsitikus, demonai gali pereiti į geriečių pusę ir nepaklūsti Šėtonui.
p l a č i a u:
Demono apsėstas kūnas yra žymiai stipresnis nei buvęs prieš tai.
Kiekvienas demonas turi po vieną papildomą galią, kuri šios rasės atstovus padaro pranašesniais
Visi raganiai ir raganos yra pavaldūs demonams.
Egzorcizmo seansų metu demonai gali būti išvaryti iš kūnų be jokių galimybių sugrįžti į tą patį, jiems priklausiusį, tad tenka ieškotis naujo "indo".
Demonai negali apsėsti mistinės būtybės, nes toks neatsargumas gali privesti iki visiškos mirties, be teisės į Žemę sugrįžti atgal. Dėl šios priežasties ieškodami kūno demonai privalo būti labai atsargūs.
Įsikūniję į žmogų demonai perima ir atsiminimus, jausmus, todėl šie padarai gali puikiai apsimesti tikruoju žmogumi, bet dažniausiai tokiomis apgaulėmis demonai naudojasi tik kai labai to reikia.
Turi suaštrėjusią klausą, uoslę, didžiulę fizinę jėgą.
Demonai yra labai greiti, sunkiai pažeidžiami, turi didžiulę jėgą.
Geba užsiundyti ant žmonių pragaro skalikus, kurie sukelia aukoms skaudžias arba lengvas mirtis, pagal užsakymą, ir nusitempia sielas į pragarą. Po "perdirbimo" tos sielos tampa demonais ir turi teisę grįžti į Žemę, jei pragaro valdovas duoda sutikimą.
Stipriausieji demonai geba sukelti minimalius žemės drebėjimus, sukelti audras, vėją, uraganus.
Nuoširdžios, ilgos tikinčiųjų maldos yra silpnybė demoniškai sielai. Po kurio laiko demonas jaučia silpnumą, galvos skausmą arba šiaip nemalonius pojūčius.
Demonai gali kautis su kitų rūšių atstovais, bet šiems tolygūs priešininkai yra angelai, kurie kartais netgi ištremia demonus atgal į Pragarą, iš kurio sugrįžti tenka garbė tik po daugybės metų.
Demonai jaučia, kokios rūšies būtybės yra apsuptyje. Rūšį nustato labai lengvai, be jokių varginančių pastangų.
Demonai nemirtingi, bet juos įmanoma nužudyti tik stiprių raganų grupei suvienijus jėgas ir kalbant lotynišką užkeikimą arba sudeginus palaikus iki pelenų.
Demonai yra vaisingi padarai, tad geba daugintis. Dviejų demonų palikuonis demonas; demono ir žmogaus arba paranormalisto palikuonis - demonas; demono ir vampyro palikuonis - labai galingas demonas, demono ir raganos palikuonis - demonas.
Įniršus demono akys pakeičia spalvą į juodą, kuri užpildo netgi visą akies obuolį.
Maitinasi žmogišku maistu, jog išlaikytų savą "indą" puikios išvaizdos, neišsekusį.
Žmogiški jausmai ir aiškūs atsiminimai neretai žaloja ir silpnina demono sielą primindami šiam apie žmogiškąjį gyvenimą, jo vertybes, bei jausmus.
Kaip minėta, yra trys demonų rūšys, viena nuo kitos besiskiriančios pašaukimu: Pavaldūs demonai. Tai demonai, pavaldūs aukščiausiesiems. Tai silpniausia demoniškoji grandis, turinti savitų potraukių. Neretai šio pogrupio atstovai mėgina giminiuotis su aukščiausiais. Nepriklausomi viso ko griovėjai demonai. Keliantys chaosą, neapykantą, kančias, norą mirti, žudyti ir kita, demonai. Šie neklauso niekeno įsakymų ir pasikliauna tik savo galva. Kartais tai praverčia, bet dažnai per didelis pasitikėjimas nuveda tik pragaro link. Aukščiausieji demonai. Aukščiausią postą, didžiausią įtaką ir galią turintys asmenys, valdantys pavaldiesiems ir gyvenantys savo susikurtus gyvenimus.
witches
Alfa-Beta-Delta-Gama
Kadaise šios rūšies atstovus buvo galima vadint žmonėmis, bet viskas pasikeitė metams einant, kai raganių kūnai tapo nebe tokie, kokie buvę. Mat senatvė vis lėčiau pasiekdavo raganių namus, bet dėl to buvo galima kaltint juos pačius, trokštančius gyventi amžinybę viename iš dviejų kelių, tarp gėrio ir blogio. Vieniems raganiams galios yra įgimtos, perduotos iš senelių, tėvų ar proseneliu,kartais net iš tolimesnių šaknų, kitiems, išrinktiems demonų, galios yra suteikiamos, o šias gali stiprint, tobulint praktika. Raganius galima vadinti taipogi neutraliais, nes šie patys renkasi, kurioje pusėje nori būti: blogio ar gėrio.
p l a č i a u:
Raganiai dauginasi taip pat, kaip ir žmonės arba paranormalistai.
Šios rūšies atstovus yra labai paprasta nužudyti, nebent šis yra apkerėtas galingais kerais arba prigėręs įvairių magiškų viralų.
Besimokantys visą gyvenimą naujų burtų raganiai tampa labai galingi, bet prieš demonus sukilti vis dar nedrįsta.
Raganiai savo noru stoja arba į gėrio, arba į blogio pusę.
Stiprūs burtininkai magiškų eliksyrų dėka geba net apsisaugoti nuo pažeidžiamumo ir kurį laiką sulaikyti savo kūną nuo senėjimo.
Fiziškai raganiai nėra stiprūs, nes iš tiesų vis dar beveik priklauso žmonių grupei.
Dažnai raganiai einant laikui susiranda "šeimininką", kuriam turi paklusti net prieš savo valią.
Minta, miega, kvėpuoja ir elgiasi, kaip normalūs mirtingieji.
Žmones, kuriems suteikiami raganiški sugebėjimai, renka demonai.
Raganiai turi knygas, kuriose surašyta dalis užkeikimų. Šiomis knygomis naudojasi, kai užkeikimai labai stiprūs, ilgi ir sekinantys. Kitais atvejais raganiai geba tarti lotyniškus žodžius iš atminties, neįskaitant naujųjų raganių.
Raganiai geba apkerėti talismanus. Kitaip sakant, į juos įkelti burtą, kuris veiktų ilgą laiko tarpą arba visą amžinybę, kaip vampyrams reikalingi pakabučiai, žiedai ar kitas daiktas, nešiojamas kasdien, jog saulė nesudegintų kūno.
Šios rūšies stipriausieji atstovai, skleisdami stiprius kerus, geba sujungti visas raganių jėgas be atsiklausimo ir naudoti savo nuožiūra prieš auką. Taipogi daugumą galių raganiai geria iš keturių elementų, t.y. oras, ugnis, žemė ir vanduo. Tai pagrindinis galių šaltinis.
Kiekvienas raganius turi puikią intuiciją, kurią gali naudoti savo pusės arba tiesiog savo naudai. Per atstumą gali suprasti, kokios rūšies atstovas tai yra asmuo, per prisilietimą geba matyti minimalią ateities viziją, kuri negalioja demonams ir angelams.
Naudojant daug magijos be poilsio kūnas išsenka, galimi nesklandumai, susiję su sveikata ir to atitaisyt burtais negalima. Taipogi jaunieji raganiai negeba iškart atlikti sunkių kerėjimų, nes norint tai sugebėti - reikia stiprios praktikos ir laiko, kad galios susilietų su kūnu.
Savanaudiški kerai turi pasekmės, kurios vieniems labai skaudžios, kitiems minimalios, pagal burtų stiprumą ir nusiteikimą. Tad savanaudiški gerai, galima sakyti, jog neleistini. Anot pirmųjų šios rūšies atstovų, raganiai turi būti geri ir pasiaukojantys, bet laikas privedė iki to, jog dažnai raganiai tampa ne itin mielais padarais.
Be to, stiprieji raganiai dažnai išklysta iš savojo kelio ir pradeda naudoti juodąją magiją, kuri taipogi turi pasekmių. Neretai šie asmenys visiškai praranda kontrolę, galiomis žudo žmones arba priverčia juos atiduoti sielas demonams, kurie suteikia daugiau galių tolimesniam gyvenimui.
Raganiai skirstomi į keturis lygius, į kuriuos patenka pagal galias: • I lygis - Alfa. Tamsieji burtininkai, turintys neįtikėtinas jėgas, kurias naudoja lendant demonams į pasturgalius, jog šie suteiktų dar ir dar galių. Tai daugiausia įsigiję psichines negalias raganiai, trokštantys vis daugiau turėti savose rankose. Tai galima vadinti ir žmogžudžių grupe, nes šio plauko raganiai perleidžia draugų, artimųjų arba nepažįstamųjų sielas demonams, už tai gaudami atlygius. Yra vienas pliusas. Su demonais beveik bendradarbiauja, o ne priešiškai laido sarkastiškas replikas. • II lygis - Beta. Tai raganiai, puikiai susigyvenę su savo galiomis ir gebantys neatimti iš savęs visos energijos, o semti iš kiekvieno raganiaus minimalų kiekį, jog susidariusi galia atitiktų poreikius. Šio lygio raganiai geba atlikti beveik viską, ko įsigeidžia arba yra reikalinga, dėl gėrio. Bet deja, naudojantys galias dėl savų tikslų, šie raganiai po gana neilgo laiko tarpo būnant šiame lygyje, išsenka, pradeda sirgti nepagydomomis ligomis. • III lygis – Delta. Gana netrumpą laiką praktikavęsi raganiai, įgavę naujų jėgų, kurias stengiasi įvaldyti. Šie raganiai pradeda gebėti perduoti norimus vaizdinius matomam asmeniui į galvą, geba daugiau jėgų susisemti iš keturių elementų, susekti norimus asmenis, turint kažkokius jiems priklausančius daiktus ir kitos galios, nereikalaujančios visos energijos švaistymo. • IV lygis – Gama. Tai patys silpniausi raganiai, vos tik pradedantys atrasti savo tikrąsias galias ir šias pradeda mokytis valdyti. Geba minimaliai imti galias iš keturių elementų, bei skolintis iš artimų, matytų raganių. Taipogi turi tą patį šeštąjį jausmą, kaip ir kitų lygmenų raganiai, bet šis dar lengvai neleidžia atpažinti rasės, jaučiant tik asmenį, nematant jo akių ar nepalietus drabužiais nepadengtos vietos.
banshees
>
senosios banšee-jauniklės
Pakankamai senos būtybės, įsigalėjusios Žemėje jau amžių amžius, turinčios didelę galią ir įtaką, pasižyminčios mirties slankiojimu visai šalia. Tai padarai, kurie nujaučia mirtį, dažnai būna mirties vietose ir kartais net stengiasi tam užkirsti kelią. Šią grupę visuomet supa nelaimės, kaip kad avarijos, gaisrai, katastrofos, skerdynės. Tarp šios grupės yra ir tokių, kurie patys traukia mirtinguosius mirties link, jog pajustų pilnatvę arba be jokios priežasties, tik norint atnešti į pasaulį nesantaiką ir netekčių skausmą artimiesiems.
p l a č i a u:
Banšas galima nužudyti tik mediniu kuolu duriant į širdį.
Šios rūšies atstovus dažniau traukia naktinis gyvenimas, kuriame jaučiasi it plaštakės.
Jų galios dažnai yra susijusios su pomirtiniu pasauliu, ligomis. Tyčinis ligų sukėlimas, kalbėjimas su dvasiomis, egzorcizmas ir t.t.
Tai viena protingiausių, apsukriausių rūšių, išsiskiriančių sugebėjimais ir ryžtingumu.
Banšai renkasi, kurioje pusėje nori būti. Pasitaiko ir blogiečių, ir geriečių, besistengiančių nubaidyti mirtį nuo nieko neįtariančių žmonių.
Visuomenėje tikrai ne itin mėgstamos personos dėl savo galių. Su demonais, raganomis ir vampyrais sutaria visai neblogai, bet tvirčiausius ryšius palaiko tarpusavyje.
Geba mylėti arba justi kitokius šiltus jausmus, bet dažnai šie padarai užsimaskuoja tamsia kauke ir tampa tarsi nakties šešėliu, ieškančiu aukų.
Dėl įtemptai naudojamų galių banšai išsenka ir kurį laiką turi ilsėtis, jog visiškai atgautų jėgas.
Banšai minta žmogišku maistu, tačiau patys seniausieji pasigardžiuoja žmogiškais organais.
Privalo saugotis senųjų vampyrų, nes šie minta banšų ir demonų krauju.
Banshees negali poruotis su nei viena rūšimi, išskyrus žmones. Palikuonis tokiu atveju yra taipogi banshees rūšies.
Banšės skirtomos į dvi kategorijos: Senosios banšės - 26 šešios banšės, nuo kurių prasidėjo banšių egzistavimas. Jos minta tik žmonių organais, krauju, mėsa. Yra nepaprastai galingos, šaltakraujiškos, joms priklauso visos galios susijusios su mirtimi. Šių kraujas yra nuodingas absoliučiai visoms būtybėms, o vien jas išvydę padarai deda į kojas, nes dažniausiai sutikta senoji banšė pranašauja mirtį. Jauniklės - banšės kilusios iš senųjų, tačiau jos yra gana žmogiškos. Maitinasi kaip žmonės, yra silpnesnės už senąsias, tačiau vis vien savo galias įvaldžiusios tobulai. Jos dažnai būna vienišos, kiek gležnos iš pažiūros, tačiau labai jau suktos ir apgaulingos, gali įgelti tarsi tikros gyvatės.