įėjimas/išėjimas

POSTAI · You're a victim of your own mind.

Nors greitai atsidurti iš vienos vietos į kitą Herai buvo kur kas lengviau nei galima įsivaizduoti, šitoks Charles 'ką noriu - tą darau, kada noriu - tada gaunu' merginos skubėti per nelyg neskatino. Tačiau ir įžūliai nesutikti šviesiaplaukė keistai nepajėgė. Net jei buvo įsitikinusi, kad perdaug savimi pasitikiančiam vyrukui toli gražu niekas negręsia. Pasirodžiusi prie Hill namų durų, Hera trumpai stabteli ir kelias akimirkas sudvejoja, ar turėtų prašyti jo pačio atverti šias duris, ar tiesiog nieko nesakiusi patraukti vidun. Vis dėlto, jos pirštui pakilus iki durų skambučio, ši trumpai kelis kartus paspaudė šį bei pati susinėrusi rankas ant krūtinės, laukė, kas po velnių taip svarbu.

POSTAI · Subject: Re: įėjimas/išėjimas 2015-10-27, 20:55

Trumpas kelias nuo svetainės iki pagrindinių durų ištyso iki milijonų kilometrų, o laiko tarpas tarp šaižaus durų skambučio ir raktų traškesio spynoje užtruko iki keliolikos minučių ir net jei tai buvo dalis žaviai nudailinto spektaklio, ji buvo atlikta velniškai gerai. Atvertos duris turėjusios atverti išblizgintų apartamentų vaizdus su žaviai besišypsančiu jaunuoliu priešakyje padovanojo nemažą staigmeną kai už jų pasirodė kruvinas, žaizdomis nusėtas Čiarlio veidas bei kraujo klanais pasidabinęs fonas nežadantis smagios viešnagės merginai. - labas. - trumpas, skausmo perpildytas žodžis skambėjo iki skausmo nuoširdžiai versdamas patikėti, jog Hera iš tiesų čia buvo beprotiškai laukiama, pilkas, visą gyvybę praradęs veidas apdovanojo angelę šypsena, kuri tik dar labau papuošė visą žavią iliuziją.

POSTAI · You're a victim of your own mind.

Vampyro laiko tempimas kėlė nepasitenkinimą už durų stoviniuojančiai Herai. Kelios minutės ir mergina dar kartą irzliai suspaudė durų skambutį, kad šis šaižiai įsirėžtų į jo klausą ir priverstų pasiskubinti. Erzinamui durų skambučiui spėjus nuskambėti vos kelis kart, jis galiausiai persipynė su spynos trakštelėjimu ir atveriamų durų garsu, kas merginą privertė sugrąžinti ranką prie savo kūno. Kiek ironiškas ir draugiškumu nespinduliuojantis jos šypsnis, greitai persimainė į jokios emocijos neišduodantį lūpų kampučių nuleidimą, kol akys pasimetusiai nužvelgė raudonai pasipuošusį vaizdą. - dievaži, Čiarli, vėl....- merginos rankos nusileido nuo jos krūtinės, eilinį kartą parodydamos kokia ji nusivylusi. Nors turint omeny, kiek kartų ji jau matė kažką panašaus, tai lyg ir nebeturėjo jos stebinti, bet kas kartą suvokus ko vėl pridirbo neatsakingas vaikinas, rankos pačios beviltiškai svirdavo. Delnu suimdama vampyro smakrą, Rhodes įvertino jo žaizdas ant veido, kurios teoriškai valandų bėgyje turėtų išgyti pačios, tačiau lengvai galėtų padaryti taip, kad laukti tiek ilgai neprireiktų. Visgi, vaizdas atsivėręs už pačio vaikino tapo svarbesniu objektu, nei bet koks įdrėskimas ant pastarojo veido. Pasirodo kraujas ir žymės ant pačio Prometheus buvo dar niekis, lyginant su tuo, kas dėjosi pačiame name, vos čia įėjus. - dėl dievo meilės, rimtai?? kas čia? specialus aukos užsakymas į namus?- šiurkščiai paleidusi vaikino veidą, šviesiaplaukė prasibrovė pro jo petį patraukdama tiesiai vidun ir sustodama prieškambaryje, kuriame praktiškai nebebuvo krauju nepapuoštos vietos. - aš net nenoriu pamatyti, kas dedasi kitur,- isteriškai sumosuodama rankomis, Hera sunkiai atsikvėpė, mat kraujo tvaikas namuose slėgė angelės krūtinę. Po velnių, kodėl ji apskritai veliasi ten, kur jos neturėjo net būti.

POSTAI · Subject: Re: įėjimas/išėjimas 2015-10-27, 21:34

Greitai beriami merginos žodžiai išgaravo erdvėje kuri skyrė du jaunuolius nepasiekdami savo adresato. Čiarlis sunkiai gebėjo koncentruoti žvilgsnį į apsilankiusią merginą, o šaižus, nenutrūkstamas cypimas ausise neprognozavo nieko gero versdamas karts nuo karto atsijungti nuo realybės. Tokios būsenos į nemalonumus mėgstančiam įsivelti vaikinui, jau teko būti, tačiau šį kartą labiausiai neramino jau antrą dieną negijančios žaizdos, trys paros praleistos be sąmonės, be lašo kraujo burnoje ir negebėjimas paaiškinti, kodėl jo namuose tokia nežmoniška betvarkė ir kas po velnių čia buvo nužudytas. Tiesa, jei Prometėjas būtų turėjęs pakankamai jėgų susitelkti į savo uoslę būtų puikiai nustatęs, jog dauguma aplink krešančio kraujo buvo iš jo venų. Akivaizdu, jog šį kartą į namus įsileido ne tą demoną, arba eilinį kartą supykdė ne tą merginą, arba dar šimtai teorijų kas galėjo norėti Čiarlio mirties, tačiau dabar jam ne itin rūpėjo kam reikės atkeršyti, kai vos gebėjo kovoti už savo gyvybę. - Hera, aš tau mielai viską paaiškinčiau, jei pats turėčiau atsakymus į klausimus. - tylus tonas neleido žodžiams skardžiai pasklisti aplinkoje, kol keletos sudėtingų veiksmų dėka vaikinas sugebėjo užverti duris. - tik maniau, jog tu galėsi padėti...nes, žinai..tu kaip ir angelas. - šį kartą balsas neskambėjo taip, kaip tūkstantį kitų, kada suvaidinęs įvykio sceną Čiarlis bejėgiškai prašydavo merginos kraujo, kurio iš ties reikėjo tik asmeniniam malonumui, šį kart jam iš ties grėsė mirties pavojus.

POSTAI · You're a victim of your own mind.

Merginos akys lakstė nuo vieno baldo prie kito, lyg ieškodamos bent vienos šio įvykio nepaliestos vietos. Charles dažnai prisidirbdavo, ir tiek pat dažnai Hera gelbėdavo pasipūtėlį iš situacijų, į kurias teoriškai ji negalėjo veltis, bet kad ir kaip baisu tai būtų, tai dar niekad nebuvo pasiekę namų ir tokio vaizdo, koks atsivėrė dabar. Logiškai pagalvojus, net gavusi gėrio pavidalą mergina per tuos metus matė ne ką mažiau kraujo nei bet kuris demonas. Akivaizdu, kad su šita betvarke ji padėti negalėjo ir srėbti savo prisivirtą košę turės pats vampyras ir geriausia kuo greičiau, nes įsisenėjusio kraujo kvapas, turbūt atvirkščiai nei jo, merginos nežavėjo. Nugara atsirėmusi į dėmių nepaliestą sieną, Hera trumpam užvertė galvą aukštyn mintyse keikdama labiau pati save nei Hill. Šviesiaplaukė trumpam užmerkė akis ir neužtruko nei kelių akimirkų, kol jos ausis pasiekė paskutinis vyruko teiginys. Ji žinojo, kad jis taip pasakys. Visada sako tą patį. Bet šį kartą Rhodes galva dar jam neužbaigus kalbėti ėmė linguoti į šonus, atsisakydama bet kokių prašymų. - ne, Charles, ne..- atmerkusi akis, ši įbedė akis į tikrai sumautai atrodantį tamsiaplaukį, bet buvo pats metas nustotis jo gailėti. - galiu sutvarkyti žaizdas, sumažinti skausmą, bet pamiršk apie kraują,- ji buvo tikra, kad nusilpęs ir pažeidžiamas vampyras gali pasiryžti bet kam, tad šis jo prašymas buvo pakankamai adekvatus. Visgi, kol kas Prometheus nekėlė jokios grėsmės, ir kaip bebūtų keista, Hera nebijojo. Jis niekada nebuvo jos nuskriaudęs, ir niekada nevertė...tikriausiai todėl, kad jos ir neprireikdavo versti. - tai kartojasi per daug dažnai, taip neturi būti,- dar kartą pasikartojusi jį įsižiūrėjo į net pačiam vampyrui per keistai atrodančias akis.

POSTAI · Subject: Re: įėjimas/išėjimas 2015-10-27, 22:16

Akimirkai leidęs sau pailsėti nuo aplinkos dirgiklių, vaikinas užmerkia akis vis dar nepaleisdamas durų rankenos, nes tai tapo vienintele parama siekiant išstovėti ant kojų. Akivaizdu, jog vampyro gyvybė silpo akyse ir jo fizinis kūnas neturėjo daug laiko. Savaitė. Tiek užtenka kad net senas vampyras pavirstu į dulkes, o nežinioje paskendęs laikas kiek parų Čiarliui teko išgulėti kraujo baloje be galimybės pajudėti, kėlė tik dar didesnį nerimą kuris netrukus peraugo į paniką vos moterišku tonu apipavidalinti žodžiai pasiekė jo ausis bei įsiskverbė į sąmonę. Prometėjas neturėjo plano B, nes būtent ši išeitis ir mirties gniaužtų turėjo pavykti. Šimtai dienų besistengiant paslėpti savo visas nedorybes mėginant prisiaukinti angelę kritiniu momentu išgaravo lyg dūmas palikdamas vaikino galvoje supratimą, kokia beviltiška tapo situacija. Gasdinantis, sarkazmo perkreiptas šypsnis nutapė kruviną, pavargusi, tamsiomis dėmėmis išmuštą veidą kai tamsus, žveriškas žvilgsnis įsmigo į Heros akis. - sumažinti skausmą.. - tyliai, lediniu tonu pakartojęs merginos žodžius Čiarlis leidžia šiurpiam, trumpam juokui ištrūkti iš krūtinės. - nemanau, jog numirus man labai rūpės skausmas, mieloji. jei nenori padėti, tuomet tiesiog nešdinkis, neabejoju, jog dailioms tavo akytėms nepatiks laukiantys vaizdai. - vaikino balsas puikiai derinosi prie jo išvaizdos bei veide plytinčios šypsenos, ledinė ironija akimirksniu sukaustė visą jo eksterjera nepalikdama vietos jokiems jausmams. Net žvelgdamas mirčiai į akis, Čiarlis negalėjo paminti savo vidinės puikybės klupdamas ant keliu bei maldaudamas kraujo, tačiau kas buvo keisčiausia, jog vampyro nė akimirką neaplankė mintis ištraukti vienintelio vaisto jėga.

POSTAI · You're a victim of your own mind.

Jei Hera taip puikiai nepažinotų jo, tikriausiai tą pačią akimirką jai pasidarytų koktų, dėl net tokiu metu nedingstančio Charles pasitikėjimo savimi. Akivaizdu, kad jis mieliau mirtų, nei kažko nuoširdžiai prašytų. Ji žinojo prie ko tai nuves. Jam visada pavyksta. O merginos žodžiai niekada neturi galios. Tokiais atvejais ji nesijaučia niekuo pranašesnė, atvirkščiai, velniškai silpna ir labiau pažeidžiama už eilinį šia žeme vaikštanti žmogysta. Kad ir kaip tvirtai atrodė jos išvaizda, viduje ji pati save draskė dėl tokios vampyro būsenos. Kodėl jai turėjo rūpėti kiek jis dar turi laiko? Kokioje agonijoje jis kęs paskutines dienas, pats atėmęs tiek nekaltų gyvybių? Visi šie klausimai rėžė giliausius merginos pasąmonės kampelius, bet kvailas gailestis buvo nuolaidus net šiam tamsos padarui. - kodėl aš? juk visada išsisuki iš padėties. esu tikra, kad ir be manęs išsirikiuotų eilės kvailių, norinčių tave išgelbėti,- nėra ko slėpti, šioje pasaulio pusėje vyravo dar didesnis chaosas. Visais laikais, bet kurį rasės atstovą traukė taisyklių laužymas ir jausmų kančia. Sunkiai iškvėpdama jos krūtinę slegiantį orą, Hera atsitraukė nuo sienos ir keliais grakščiais judesiais vėl atsidūrė prie vaikino. Delną priglaudusi prie vampyro skruosto, ši įsistebeilijo į nieko nesakančias jos akis. - net varydamas mane iš čia, žinai, kad vis tiek nepaliksiu tavęs numirti,- Heros veido nepuošė jokia emocija, ji tiesiog konstatavo faktą, kurį Charles puikiai suvokė ir tuo naudojosi. Bet pati angelė tai leido. Eilinį kartą pati įsitraukdama į šokį, kuris turėjo jai kelti pasibjaurėjimą. Ji vis dar nesuvokė ką tokio turėjo Hill, kodėl ji net negalvojusi dėl jo rizikuoja, pati keldama sau didesnį pavojų. Kelios tylos akimirkos ir po šviesiaplaukės delnu pulsuojanti vampyro kovos žaizda pamažu užsitraukė, grąžindama vaikinui įprastą savo būvį.

POSTAI · Subject: Re: įėjimas/išėjimas 2015-11-09, 18:44

Merginos žodžiai tirpo spalvomis pulsuojančioje erdvėje - prieš mirtį paaištrėję vampyro pojūčiai suklastojo realybę koncentruodami jo dėmėsį į ausyse skambančią gležnos angelės širdies dūžių simfoniją, kuri sklido venose įkalintu krauju, garsiausias natas sugrodama kaklo arterijoje. Trūkčiodama šypsena plėtėsi sužalotame veide apipindama vaikiną beprotybę atspindinčia mistika iš kurios šią akimirką tikėti galėjai visko. Akimirką, net pačiam Čiarliui šiurpuliukais per kūną perlėkė suvokimas, jog ko gero ilgiau ištverti vienoje patalpoje su Hera, neišdrąskęs jos venų šviežiu krauju nudažant ir taip šlykščiai atrodančias sienas jis nesuebės, kai ši drįsta žengti dar arčiau žadėdama jo nepalikti. Plačią šypseną švelnus prisilietimas pavertė skausmo ir nusivylimo perkreiptu veidu, vos šiuos merginos gestus sąmonė suvokė kai sutikimą paaukoti kraujo. Aštrios iltys vos slysdamos švelnia oda įspaudė vargiai įžvelgiamas žaizdeles Heros rieše ir vos keli kraujo lašai nuvilnyjo vampyro gerkle šis lyg pasibjaurėjęs skoniu nusuka galvą į kitą pusę jausdamas kaip vidinės žaizdos užgija, o desperatiškas viso kūno deginimas nuo veik savaitės praleistos be maisto prislopsta iki vos jaučiamo. Šis kartas buvo kitoks, šį kartą Prometėjas nesinaudojo angelės gerumu mėgindamas iš jos išgauti kuo daugiau kraujo, negėrė jo godžiais gurkšniais jausdamas tik dar didesnį apetitą ir tai išgąsdino vampyrą labiau nei derėtų. - Nemanau, jog turėčiau pateikinėt atsakymą i klausimą kodėl tu, nes tai pakankamai akivaizdu. Tu vienintelė turi savyje tiek gerumo, jog nepaisant nieko tu nepaliktum mirti net šlykščiausios šiukšlės. - atgavęs visas reikiamas jėgas vos nuo kelių lašų kraujo Čiarliui nebereikėjo įsikniaubus laikytis durų rankenos, buvo akivaizdu, jog jo savijauta pagerėjo šimtus kartu. - ačiū. - stovėdamas vos per žingsnį nuo Heros, įsmeigia tamsų, sunkiai perprantamą, keistų, nuoširdaus dėkingumo atsplavių kupiną žvilgsnį į jos akis, jokia kita neverbaline kalba neišduodamas, koks dėkingas jis iš tiesų jaučiasi.

POSTAI · You're a victim of your own mind.

Nors merginos žodžiai ir nereiškė užtikrinto sutikimo, ji nesipriešino, kai pačios riešą apglėbė vampyro pirštai bei šis pamažu priartėjo prie lūpų, kuriose neilgai trukus įsižiebė kraujo pasiilgusios iltys. Hera trumpam suraukė kaktą ir kaip kas kart, tiesiog nusuko akis šalin, susitelkdama ties geriausiomis savo mintimis, kad visiškai pradingtų iš šios akimirkos. Angelei tai nebuvo malonus procesas, jai visada skaudėjo ir dėl dažno Charles saiko trūkumo, jam suteikdama gyvybiškumo, pati apsunkindavo savo kūną nuovargiu. Tačiau mergina niekada dėl to neišsidavė. Galbūt iš dalies jai patiko būti naudinga Hill, net ir tokiais būdais, kurie buvo priimtini tik vampyriškam sutvėrimui. Jausdama kaip smailios iltys sminga į pulsuojančią jos veną, Hera sunkiai iškvepia orą iš plaučių, bet kaip ir daugelį paskutiniųjų kartų, puikiai laikosi. Pradžioje jai buvo sunku. Buvo sunku priprasti ne tik prie jaučiamo skausmo ir keisto kūną užplūstančio jausmo, sunkiau buvo tada, kai suvokdavo ką pati daro. Ranka dažniausiai pati imdavo trūkčioji, bet dabar ji nesuspurdėjo, net nevalingai nebandė atsitraukti, taip išprovokuodama Prometheus grubumą. Vis dėlto, ir jo pasirinkimas šį kartą buvo pernelyg greitas. Hera nespėjo pajusti praktiškai nieko, kai riešas vėl nusviro žemyn, o ir taip nepastebimų ilčių žymių, jau nebebuvo likę. Jos akyse iškilo nuostaba, lyg pastaroji bandytų klausi ar tikrai viskas. Akivaizdžiai matomas Čiarlio fizinis pasikeitimas atsakė į visus jos klausimus, keldamas keistą jausmą, suvokiant, kad vampyras sutvardė savo gyvuliškus instinktus. Nusitraukdama žemyn viršun užtrauktą marškinių rankovę, Gisele dar kartą nužvelgė priešais stovintį tamsiaplaukį. - jautiesi geriau?- trumpi moteriško balso žodžiai išsprūdę po kelių akimirkų tylos galiausiai užpildo patalpą.

POSTAI · Subject: Re: įėjimas/išėjimas 2015-11-11, 21:56

Paprastas klausimas dviprasmiškai užpildęs patalpą privertė pirmą kartą gyvenime Čiarlį suvokti, jog kraujas, smurtas ir žveriškų instinktų visuma neužpildo tuštumos jo viduje, o klausimas ar jis jaučiasi geriau po taip desperatiškai reikalingo kraujo gurkšnio, pirmą kartą sąmoningu suvokimu įgavo neigiamą atsakymą. Sąmišis vos akimirkai nudažęs savomis splavomis vampyro žvilgsnį, kol savisaugos instinktai suveikė slėpdami šią Prometėjui nebūdingą sąvybę, nuvilnyjo vaikino kūnu privesdamas pasijusti kaip niekad nesaugiai savo paties namuose. - Buvo ir geriau. - prisivertęs užpildyti spengiančią tylą Čiarlis būtų bet ką padaręs už galimybę dabar rėkte išrėkti jausmų uraganą siaučiantį jo viduje. - Gal norėtum....gal galėtum pasilikti per naktį? - veik iki šnabždesio pritildytas, keisto troškimo kupinas balsas skambėjo ypatingai keistai sklisdamas iš būtent šio vaikino lūpų, tačiau tai nepavertė jo nė kiek mažiau nuoširdžiu. Nors Prometėjas puikiai suvokė, jog aplinka toli gražu netraukė jokio svečio pasilikti, tačiau kraujo pėdsakai regis nesėkė laiptais į antrą aukštą, kas vertė bent akimirkai pasiduoti vilčiai jog Hera vis dėlto sutiks išgelbėti jį nuo katastrofiškos beprotybės neabejotinai užliesiančios vaikino naktį jei jis pasiliks vienas, net jei būtų tobuliausia bausmė to nusipleniusiam vampyrui.

POSTAI · You're a victim of your own mind.

Faktas, kad bandyti turėti draugų kovos lauke, kur kiekvienas savanaudiškai ieško, kaip galėtų išgyventi pats, nepaisydamas jokios moralės normų, buvo kiek naivu. Lygiai taip atrodė kasdienė būtybių rutina, ką puikiai patvirtino ir aplinka, kurioje dabar buvo Hera. Galbūt dėl savo perdėto tikėjimo, kad gali viską pakeisti, ar net žmogiškumo, kuris buvo tvirtesnis, nei faktas, kad reikalingu metu jai išauga sparnai, mergina buvo kategoriškai prieš tai. Taip, greičiausiai, pati save bandydama pražudyti greičiau, nei tai padarytų kas nors kitas. Turbūt todėl ir neribojo savęs. Turbūt todėl, dabar stovėjo kruvinuose vampyro namuose, jausdamasi kaip niekada reikalinga padarui, kurio ji visa širdimi turėtų nekesti. Bet širdis šį kartą sakė ką kitą. Ji dar niekada nebuvo mačiusi Charles tokio pasimetusio. Savimi užtikrintas vampyras, turėjęs kelti baimę ir šiurpą aplinkiniams, dabar nesiskyrė niekuo, nuo to žmogaus, kurio kraujas kasdien vilnija jo stemple. Nuoširdumas skambantis net šiose lūpose, privertė merginą žengti paskutinį žingsnį ir dar akimirkai pasimiršti, kas dabar ji yra. - jei tuo galiu tau padėti...- panašiai skambantis šviesiaplaukės balsas, sutikimu atsakė į Hill užduotą klausimą. - ar bent numanai, kiek laiko čia viskas, hmm.. taip?- iš ties, labiausiai Gisele baiminosi dėl to, kas čia įvyko. Ji nebuvo tikra ar visas šis kraujas tikrai nepriklauso pačiam vampyrui. Nors tikėti, kad dėl jo kažkas čia gali grįžti, jai nesinorėjo. Turint omeny, kaip pastarasis atrodė jai čia atėjus, niekam nebūtų sukėlę abejonės, kad gyventi jam daug nebuvo likę.

» ĮĖJIMAS/IŠĖJIMAS
» ĮĖJIMAS/IŠĖJIMAS
» Įėjimas/išėjimas
» Įėjimas/Išėjimas-Svetainė
» Automobilių stovėjimo aikštelė/įėjimas