Bianca

POSTAI · Subject: Bianca 2015-01-15, 20:21

Bianca Iris Monette

Medžiotoja. 198. Prancūzė. Išsiskyrusi. Heteroseksualė.

GALIOS.
Kaip žinia, žmonės neturi galių, bet ne ši. Tikriausiai jau atkreipėte dėmesį į jos amžių. Beveik du amžius paprastai žmonės negyvena, o Bianca - sugebėjo. Jos paslaptis, nuolatos geriamas angelų kraujas, kuris ne tik gydo, bet ir atnaujina organizmo ląsteles, taip paversdamos žmogų nemirtingu.

CHARAKTERIS.
Bianca yra labai moteriška asmenybė. Galantiška, žavinga, puikiai mokanti prisitaikyti betkokioje kompanijoje. Ji yra komunikabili, turi nemažai talentų, kuriais nebijo naudotis. Taip pat Bianca niekuomet neieško žodžio kišenėje, visuomet turi ką pasakyti, yra iškalbinga bei protinga. Visuomet prieš darant apgalvoja, todėl tik supykusi elgiasi impulsyviai. Kaip moteris, ji yra aistringa ir rūpestinga. Taip pat jaučia didelį atsakomybės jausmą, visuomet pažadus ištęsi, o kokį nors pasiimtą darbą visada padaro laiku ir iki galo. Ji yra labai charizmatiška asmenybė, tačiau puoselėja tik šviesias ir pozityvias idėjas. Ji mano, kad pasaulis yra gražiausia vieta visatoje, tik reikia mokėti į jį žiūrėti susižavėjimo kupinomis akimis. Ji taip pat yra labai žmogiška, pasiduoda emocijoms bei jausmams, niekuomet nevaidina prieš kitus ir stengiasi išlikti atvira su aplinkiniais.

ISTORIJA.
1816 metais Bianca gimė Prancūzijoje, viename Paryžiaus užmiesčio dvarų, turtingoje aristokratų šeimoje. Mergina buvo griežtai auklėjama, mokinama privačių mokytojų įvairiausių dalykų. Ne tik bendrųjų mokslų, bet ir muzikos, dailės, jojimo ir kitokių menų. Mergina buvo grakšti, talentinga, skaistaus ir šviesaus proto, kukli, tačiau labai protinga ir kupina optimistiškų idėjų. Septynioliktaisiais gyvenimo metais, mergina susipažino su vienu iš apylinkių kilmingųjų - Louis. Tėvai netgi skatino dukters pažinčiai su šiuo gražiu jaunuoliu, nes apie jo šeimą buvo girdėję tai, kad šie turtingi ir galingi. Biancai vaikinas patiko, buvo jaunas, išvaizdus, charizmatiškas ir nesunkiai sugebėjo apsukti merginai galvą savo saldžiomis kalbomis. Tačiau jų idėjos kirtosi, vaikinas buvo negatyvus, kiek žiaurios mąstysenos, o mergina atvirkščiai, su įgimtu teisingumo ir dorovės jausmu. Jie dėl to taip smarkiai susiginčijo, kad pradėjo vienas kitam įrodinėti koks gyvenimas yra iš tiesų. To pasekoje, Louis ir Biancos asmenybės pasikeitė, jie tarsi supanašėjo. Paskutinis vaikino įrodymas, kad pasaulis yra žiauri vieta gyventi, buvo jo tapatybės atskleidimas, kad jis yra vampyras, mintantis žmonėmis. Mergina buvo šokiruota, tačiau jos širdis taip pamilo vaikiną, kad jai net nerūpėjo, kad jis nėra žmogus. Biancos alibi į tai, buvo parodymas, kad net ir toks pavojingas padaras kaip vampyras gali būti mylimas. Louis pergalvojo savo kėtinimus, jis norėjo iš pradžių tik susipažinti su būsima auka, kuriai norėjo tik gerklę perkąsti.Tačiau atidėliojęs šį veiksmą jis įklimpo iki ausų. Iš pradžių buvo užsivedęs pakeisti merginą, o paskui, lemiamą akimirką ir pats įsimylėjo. To pasekoje Louis paprašė Biancos rankos ir jai sutikus, jie susituokė. Sutuoktiniai paliko Prancūziją ir išvyko apkeliauti pasaulio pamažu. Įsikūrę pagaliau vienoje vietoje po kelerių metų, pradėjo tikrą, šeimyninį gyvenimą kupiną rutinos. Tačiau Bianca negalėjo būti amžinai jauna, kaip Louis ir su kiekvienu gimtadieniu dėl to ji labai sielojosi. Nė karto neragavusiam žmonos kraujo vampyrui tai nebuvo problema. Tačiau mergina vis labiau jį spaudė, kad šis paverstų ją vampyre. Louis nesutiko, tačiau surado kitą galimybę. Duodavo kartą į savaitę merginai išgerti mažą buteliuką skysčio, sakydamas, kad tai yra amžino gyvenimo eliksyras. Mergina jį gėrė, ir pajuto, kaip darosi sveikesnė, stipresnė, niekuomet nesirgdavo jokiomis ligomis, jos oda tarsi atjaunėjo. Ji nuo to laiko nebeseno. Tačiau po dešimties metų tokio gyvenimo, Bianca sužinojo, kad tai, ką jos mylimasis duodavo gerti yra angelų kraujas. Mergina tiesiogine to žodžio prasme įsiuto. Ji negalėjo patikėti, kad po visų tų kalbų, bandymų pakeisti vaikiną, jis vis tiek žiauriai elgėsi ir dar vardan jos! Tą vakarą, kai viskas išaiškėjo, jiedu žiauriai susipyko. Bianca išvadino savo vyrą šlykščiu melagiu ir pabaisa, metusi vestuvinį žiedą jam po kojomis ji paliko vaikiną be šanso sugrįžti atgal. Bianca nustojo gerti angelų kraują ir nutarė nugyventi likusias dienas kaip paprastas žmogus. Tačiau pakirtus sunkiai ligai po penkerių metų, mergina neištvėrė ir susigundė vėl pradėti vartoti angelų kraują. Tai ją paskatino tapti angelų medžiotoja dėl to, kad išlikti gyvai ir gyventi amžinai. Mergina ne kartą papuolė į kritines situacijas, kuomet vos nežuvo, bet tai jos niekada nesustabdė. Iki tol, kol ji susirado meilužį Gabrielių. Nors jiedu ir dalindavosi lova, tačiau nepajuto, kaip darosi vis artimesni ir artimesni, kol galiausiai tapo vienas kitu besirūpinantys draugais. Nors ir nepajutę vienas kitam meilės, tačiau sugyveno jie tiesiog puikiai. Gabrielius net sunerimęs, kad mergina vieną dieną galvos nenusisuktų per savo medžiokles, sutiko jai vis duoti savo kraujo.