Sirija Elizabeth Black

POSTAI · You're a victim of your own mind.

Sirija Elizabeth Black .

Ragana .17/ 1580–1080 m. pr. Kr (dar pries Kristu )Britė. Vieniša .Come on , normalios ji orientacujos .

GALIOS.
Visos raganiškos įmantrybės , na burtų pagalba viską jos gali.
( manipuliacija laiku, galimybė atkurti seniau toje vietoje įvykusius įvykius. Pakeisti esamą laiką , ribotam laikui . Na viskas kas susiję su laiku ir jo valdymu )
CHARAKTERIS.
Efė gana sudėtinga asmenybė , kuri savyje turi dauk įvairaus plauko bruožų . Efė neapibūdinsi kaip paprastos geros nuoširdžios merginos , taip ji žino ką reiškia tokos savoko ir kai jai reikia ji gali gana ispudingai ir artistiškai save pateikti įvairiausias amplua , vienetai atskleidžia jos tikrąjį amplua Moteriška , impulsyvi , ekstavagantiška , mėgstanti ir nevengianti sarkazmo visai kaip ir jos tėvai. Žinoma jai yra galimybė nevengia ir pakankinti vargšų homo sapiens , dėl įdomumo tiesiog come on juk taip gyventi įdomiau , žiurint į jos išvaizda sunku įsivaizduoti tačiau Efė dažnai prisistatanti tieisog Sija arba Efe yra gana žiauri ir savanaudiška asmenybė , kitokia būna tik su žmonėmis kuriuos gerbia ir vertina nemažiau nei save tuomet ji gali būti nepalyginamai miela ir mylinti.
ISTORIJA.
Elizabeth gimusi prieš du tūkstančius metų senojoje Blackų grafystėje . Mergina buvo išleista į gyvenimą turtingos save gerbiančios ir aukštinamos šeimos , todėl nuo pat gimimo buvo lepinama mylima bei begalo puoselėjama . Sulaukusi penkerių pajuto esanti kitokia , kai per savo penktajį gyvenimą savo neįtin malonią tetą pavertė į šlapią vietą . Matyt mergaitė nuo pat gimimo paveldėjo gana dideles galias iš savo prosenelių kurie pasirodo buvo juodosios magijos pradininkai. Žinoma įvikis buvo užglaistytas , ir numarintas. Laikas bėgo mergina augo , ir kuo ji labiau augo tuo maiau tvarkėsi su savo galiomis , sulaukusi 17 metų ėmėsi ir ji mėgautis juodosios magijos malonumais ,bet kadangi tai nėra leistina ji pasiemė užmokestį patį brangiauisą ką ji turėjo , jos tėvus .Už jų mirtį ji gavo atsparumą nuo senatvės . Tačiau baudė save už tai , bandydama nusižudyti , dar nesuvogdama savo burto stiprumo pamažu iš savo kūno vijo lauk žmogiškumą . Praėjo begalo daukmetų tačiau už savo darbą ji sau neatsimokėjo , visdar jaučia tą gilų skausmą , kurį bando nuskandinti atstumdama ir žudydama nekaltus žmones tam , kad tieisog pasinertų į ekstazę ir nebegalvotų apie mylimų žmonių kraujo klaną.