Mireille Deschanel

Guest

MIREILLE KATHERINA DESCHANEL

demonė. fizinis amžius 22 metai, o gimė prieš kelis tūkstantmečius. anglė. be vyro (o jai jo ir nereikia). mėgsta vyrišką kompaniją, bet retkarčiais neatsisako ir moteriškos.

GALIOS.
"The most powerful weapon on earth is the human soul on fire."
be įprastinių gebėjimų mergina valdo ugnį, karštį.

CHARAKTERIS.
Labai atvira, nesvarbu jai ar jos žodžiai įžeis kitą asmenį. Jeigu jau mano, kad kas nors nėra vertas jos laiko – nebendraus, net nekvaršins burnos. Žinoma, užsimaniusi pasikabinėti, tai prikibs, kad ir net prie nepažįstamo žmogaus. Visada siekia savo tikslų. Yra kerštinga – jei jau kas nors ką nors jai padarė, niekada nepamirš, dar ir atkeršys kaip reikiant. Labai užsispyrusi, valinga, ambicinga, charizmatiška, nepriklausoma, tvirta, atkakli bei kritiška. Kalba ką tik mano, nes nemato reikalo kažko laikyti sau. Kartais jos kalba ironiška, yra savotiška provokuotoja, geba neišsiduoti, moka pasinaudoti įvairiomis aplinkybėmis.
Bet kartais ir faina (pagal žmones) pabūti gali.

ISTORIJA.
Mireille gimė prieš daugiau nei kelis tūkstančius metų, vienos genties šeimoje. Nors ir jauna neteko tėvų, tačiau ją pasiėmė globoti viena tos pačios genties šeima. Augo mergaitė, gražėjo dienomis, tapo mergina, buvo pati gražiausia visoje gentyje, visi džiaugėsi ja ir labai mylėjo. Mireille buvo paprastutė, dora, visada padedanti kitiems, nuoširdi mergina. Mėgdavo po pievas lakstyti, vos ne kiekvieną dieną maudytis labai gražiame ir švariame ežere, naktimis gulėti po atviru dangumi ir stebėti žvaigždes.
Taigi, kaip tokia mergina galėjo patekti pragaran ir atgimti demonę? Ne viena priežastis.
Turėjo panelė vieną geriausią draugę ir vaikiną, kuriuos labai mylėjo. Tikrai nesitikėjo sulaukti išdavystės iš tų dviejų, bet taip nutiko, kad vieną kartą pamatė juos netoli savo vienos iš mėgstamiausių vietų meilę plėšiant. Žinoma, mergina supyko, tačiau jiems nepasirodė ir niekada nepasakė, kad juos tada matė. Bet visko taip nepaliko. Vieną vakarą sužinojo, jog jos geriausia draugė ir vaikinas senolių paliepimu dirba kažkokį darbą daržinėje. Užvirus kraujui, mergina ėmė ir padegė tą nedidelį pastatėlį, prieš tai dar ir pasirūpino, jog visi galimi išėjimai būtų užblokuoti ir niekas negalėtų ištrūkti. Nepagalvojo tada, kad ten ir daugiau žmonių gali būti, taigi, nužudė ne tik geriausią draugę, vaikiną, bet ir dar dešimt žmonių. Niekas to nesužinojo, visi manė, kad tai tiesiog nelaimingas atsitikimas ir po kiek laiko viskas buvo užmiršta. Gyveno toliau M‘ šiek tiek gailėdamasi ką padarė, bet viską slėpė savyje ir tiesiog toliau buvo ideali, visų mylima mergina.
Po kelių metų į gentį atvyko daugumos žemių valdytojas, karalius kaip ir, kurį visi labai gerbė. Bevaikščiodamas po žemes, jis pamatė pievoje gėles beskinančią merginą ir kaip mat ja susižavėjo. Prabėgo viena savaitė, antra ir atvyko tas karalius su sūnumi, būsimu visų žemių paveldėtoju, pas merginos šeimą, pirštis mat užsimanė. Ir žinoma, kaip čia atsisakysi, kai tokia puiki proga pasitaikė, o Mireille nuomonės net neklausė niekas.
Apsigyveno ji jų namuose, nors ir iki vestuvių buvo likusios kelios savaitės. Nepatiko merginai kaip su ja elgiasi karaliaus sūnus, nepatiko, kad buvo varžoma ir turėjo visą laiką praleisti pas juos. Norėjo grįžti į savo žemes, pamatyti mėgstamas vietas ir gyventi laisva. Pagalvojo, kad jeigu jos jaunikis mirs, tai leis jai grįžti namo. Taigi, vieną dieną paslapčia ištrūko iš naujų namų, nukeliavo pas kažkokią raganą į mišką, tikėdamasi, kad gal vis dėlto tiesa, kad jos egzistuoja ir gali padėti. Gavo kažkokių žolelių ir grįžo atgal. Užnuodijo vaikino arbatą, o tas išgėręs ėmė ir numirė. Niekas nesuprato kas įvyko. Laiminga buvo, galvojo, kad grįš namo, bet deja. Karalius nusprendė sau pasilikti merginą, nes jo žmona jau daugelį metų gulėjo po žeme. Sužinojusi tai, pabėgo ir nusprendė daugiau niekada nebegrįžti, nors ir ilgėsis savo globėjų. Bėgo dienos, niekas jos taip ir nerado. Karalius nusprendė išžudyti merginos šeimą ir visus to genties gyventojus. Išgirdusi ką padarė mylimiems žmonėms, Mireille tvirtai pasiryžo jiems atkeršyti. Grįžo paslapčia, padegė naktį karaliaus namus, tai taip visi ir žuvo, pati vargšelė taip pat ir nukeliavo pragaran.

Atgimė po kelių šimtmečių. Sužinojo, kad jos tikrasis tėvas yra vienas iš seniausių demonų, bet taip mergina jo niekaip ir nesurado. Gyvena sau laiminga ir vargo nemato.