Amber

POSTAI · When I was born the Devil said, "Oh shit! Competition..."

Amber Leah Castillo

Puolęs angelas. 21/533 metai. Britė. Single. Straight.

GALIOS.
Teleportacija. Nesunkiai keliauja iš vienos vietos į kitą. Taip pat sugeba teleportuoti įvairius daiktus, gyvūnus ar net žmones. Sukaupus daugiau jėgų, galėtų net milžiniškus objektus teleportuoti, nors tai gali būti velniškai pavojinga angelės gyvybei.

CHARAKTERIS.
Amber, kaip nebūdinga puolusiems angelams, yra trapi ir gležna būtybė. Niekuomet nesugeba pasipriešinti kitiems, yra per daug gera, kad kam nors darytų bloga. Yra ypatingai švelni, rūpestinga, ypatingai stengiasi dėl mylimų žmonių. Tačiau per daug lengvai pasiduoda kitų įtakai, nemoka pastovėti už save, todėl yra kaip medžio lapas blaškomas gyvenimo vėjų. Dėl tokių savo savybių dažnai lieka nuskriausta, bet niekuomet tuo nesiskundžia, tik tyliai išgyvena tai viduje. Amber taip pat yra labai nuoširdus ir atviras žmogus, niekuomet nesugeba meluoti ar nuslėpti tiesos, net jeigu ir ji skaudina, tačiau mergina visuomet ras būdą kaip ją pateikti pačia gražiausia forma. Castello, kad ir kaip gali atrodyti, nėra naivuolė, ji yra akyla ir pastabi, todėl ją sunku apgauti. Bet ji niekuomet neišsiduos, kad žino, jog yra maustoma. Tik tyliai šypsosis ir juoksis viduje sau sakydama, kad niekas jos neapgaus. Savo asmeninėje erdvėje mergina nėra tokia gležna būtybė, vidumi yra stipri, niekuomet nepalūš ir visuomet suras savyje stiprybės iškęsti bet kokį skausmą ar priimti itin svarbius sprendimus. Taip pat ji yra pareiginga, visuomet padaro savo darbus iki galo ir visus iki vieno pažadus ištęsi, net jei ir reikėtų keisti savo numatytus planus. Amber taipogi yra romantiška bei svajinga asmenybė, kuri nestokoja spontaniškų idėjų bei mėgsta nustebinti kitus maloniomis staigmenomis. Merginos venose teka pozityvo užtaisas, kuriuo galėtų užkrėsti bet ką.

ISTORIJA.
Prieš daugiau nei penkis šimtus metų, į dangų atkeliavo nekaltos merginos siela, kuri be ilgų dievybių svarstymų buvo paversta į taurų padarą - angelą. Merginos naujasis kūnas buvo visiškai nepanašus į turėtąjį: dailios ilgos kojos, lieknas liemuo, žavios didelės akys, dailus švelnių bruožų angeliškas veidelis bei garbanoti ilgi plaukai. Amber buvo viena iš žaviausių angelų, danguje mergina ne vienas angelas žavėjosi, ne vienas norėjo pajusti merginos šilumą, tačiau ši turėjo svarbesnių reikalų - stebėjo ir prižiūrėjo Žemės gyventojus iš dangaus. Danguje jos minčių ir pareigų niekas nesugebėjo išblaškyti, Amber pareigingai dirbo, buvo dievybių numylėtinė. Vienas dievas buvo ypatingai susibičiuliavęs su angele, dažnai jiedu kartu stebėdavo pasaulį iki tol, kol po penkių šimtų metų dievas neįsimylėjo vieno žmogaus iš Žemės. Dievas įsakė Amber, be galimybės pasirinkti, keliauti į Žemę ir saugoti tą žmogų. Mergina nors ir įsižeidė, apverkė savo paskutines akimirkas danguje, vis tiek neprieštaravo geriausiam savo draugui ir leidosi nubloškiama Žemėn. Dievas, lyg atsiprašydamas merginos, suteikė jai vieną iš retų galių - teleportaciją, kad Amber galėtų bet kada susirasti savo saugomą žmogų. Mergina jį sėkmingai globojo tris metus, kol jos tapatybės neatpažino slapta organizacija medžiojanti mistines būtybes ir su jomis eksperimentuojanti. Ji buvo pagrobta ir nugabenta į slaptus požemius, iš kurių dėl besidriekiančio tunelių labirinto nebuvo įmanoma išeiti. Laboratorijose pagrobėjai implantavo mažą mikroschemą slopinančią galias angelės kūne, kad mergina negalėtų pabėgti. Iš pradžių mergina nesigaudė visiškai kur esanti, tačiau pamažu suprato kas aplinkui dedasi. Žmonių rasės atstovai, kurie buvo pagrobę Amber, darė įvairiausius bandymus su mistinėmis būtybėmis. Patalpoje, kur Castello buvo, be jos buvo dar nemažai būtybių, kiekvienos rasės po du vyrus ir dvi moteris. Mergina jų bijojo ir šalinosi tyliai kiūtodama kamputyje ir su niekuo nebendraudama. Tais momentais, kai žmonės angelei nenuleidinėjo kraujo ir nedarė kitų įvairiausių bandymų, mergina tyliai stebėjo verdantį gyvenimą tunelių labirinto centre ir stengėsi nesikišti į demonų rengiamas aferas. Tačiau ši padėtis dar buvo palyginamai gera su tuo, kas pradėjo dėtis po kelių dienų. Būtybių kambaryje sumažėjo, buvo savaime aišku, kad iš jų liko tik lavonai organizacijos dėka. Vien iš salsvo kraujo kvapo galėjai suprasti, kad tunelių gilumoje vyksta. Amber iš ties bijojo dėl savo esybės. Žinojo, kad jei angelas žūsta, į dangų jis nebegrįžta, o tik patenka į amžiną tamsą. Mergina daug meldėsi už savo ir čia esančių sielas, aišku, per maldas jos lūpos nejudėjo, o žvilgsnis buvo nukreiptas į grindis, kad neatkreipti didelio dėmesio į save. Ir dangus angelės maldas išgirdo. Tą akimirką, kuomet pabaisos ją norėjo išsivesti amžinam mirties miegui, merginai pavyko ištrūkti iš vieno augaloto vyriškio gniaužtų ir susmukti ant vieno iš demonų. Dailių bruožų demonas buvo kur kas geriau negu ant kulnų lipanti baisi mirtis. Todėl kuomet demonas panoro apginti angelę, ji nė kiek nesipriešino ir pasislėpė už jo raumeningo kūno. Dvi paras mergina tūnojo kamputyje tebesimeldama už visus čia esančius, tačiau likimas leido tik jai ir demonui išeiti iš pragariškojo labirinto. Išvydusi dienos šviesą mergina nutarė keliauti link miesto, kuriame gyveno jos saugomas žmogus, tačiau tas pats demonas primygtinai reikalavo palydėti ją. Amber sutiko be ilgų dvejonių, ilgos kelionės metu ją aplankė pirmą kartą kažkoks dangiškas jausmas. Mergina dažniau pradėjo žiūrėti į demono akis, kartais net netyčiomis prisiliesdavo ir jautė nenumaldoma norą būti šalia jo bei rūpintis. Tai buvo ne moteriškas geismas, o tikrų tikriausiai meilė. Mergina net atsidavė demonui, grįžus į gimtą miestą negalėjo su juo išsiskirti, apsigyveno net po vienu stogu. Apsvaigusi iš meilės Amber pamiršo savo saugomą žmogų ir neapgynė jo, kuomet turėjo - jis žuvo. Mergina tuoj pat buvo sugrąžinta į dangų didžiajam teismui. Tas pats dievas, kuris išsiuntė angelę į Žemę, ištrėmė ją iš dangaus, pavertė puolusiu angelu neklausydamas jokių pasiteisinimų, be teisės sugrįžti atgal. Nors ir mergina liko be šventumo ir dieviškumo, tačiau jai visą pasaulį atstojo demonas Christopher. Jai nebuvo skaudu dėl dangaus, nes viską turėjo čia, Žemėje. Castello net pradėjo gyventi kaip žmogus, susirado gerai apmokamą darbą agentūroje. Tačiau Amber ypatingai krito į akį savo bosui. Šis priekabiaudavo prie merginos, saldžius žodžius čiulbėdavo, nors mergina gynėsi jo. Bet tikriausiai didžiausia klaida buvo būti atvirai su Christopher. Ji pasiguosdavo vis, kad bosas prie jos lenda. Ir tas atvirumas turėjo milžiniškas pasekmes. Vieną vakarą merginą bosas užlaikė darbe ir ji tik vėlų vakarą grįžo į namus, kur rado demoną visiškai pakrikusį. Namai buvo apversti aukštyn kojom, o Christopher visas įsiutęs dėl merginos vėlavimo grįžti į namus. Jis pradėjo ant jos šaukti, kaltinti vargšę merginą. Ji stengėsi raminti savo vyrą kol... negavo kelių smūgių į veidą. Tik kai jis sustojo, mergina pakėlė savo žalias akis į vyrą ir pasižiūrėjo į jį paskutinį kartą pasakius, kad mylintis žmogus taip nesielgtų, kaip pasielgė Christopher. Amber su tokia gaida ir paliko jų dviejų namus be vilties sugrįžti atgal.Tą akimirką mergina prarado viską. Buvo ne tik be dangaus, bet ir be meilės.