Koridorius

Bianca nužvelgė angelo ištiestą parankę kiek įtartinai, tikriausiai tai pirmas angelas kuris elgiasi su mergina taip šiltai. Todėl nieko keisto, kad šviesiaplaukės veide atsirado nuoširdi šypsena. - Tu labai malonus, Gabrieliau, - kreipėsi į angelą kur kas intymiau nei prieš kelias minutes norėdama parodyti savo dėkingumą. Ir žinoma, Bianca nepasikuklino įsikibti angelui į parankę, prieš tai pagalvodama ar Matijui toks reginys keltų bent minimalų pavydą. Einant į rūmus mergina tiesiog čiauškėjo, pasakojo apie kiekvieną praeitą objektą, jų istoriją, paskirtį ir panašius aspektus. Tuomet su angelu užlipo į aukštą, kuriame yra vien tik Dangaus Rūmų gyventojų kambariai. - Kambariai be lentelių yra laisvi, jie visi identiški. Štai ten yra manasis, o ten rūmų vado kambarys, - parodė rankos mostu tiek į savo, tiek į Matijaus kambarį, - Tiesą pasakius, iš šitos pusės atsiveria vaizdas į sodą, - parodė savo kambario pusę, - o iš kitos vaizdas į priekinį kiemą, - paaiškino mergina trumpai. - Rinkis kurias tik nori duris, ten bus tavo kambarys, - pakėlusi galvą į viršų pažiūrėjo angelui į akis ir jam nusišypsojo.