Share | 
 

 Labirintai, išraizgyti po akvariumą

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage



avatar
SHE WALKED WITH HEAVEN IN HER STEP,BUT HELL IN HER EYES.

POSTAI : 8015
TAŠKAI : 0
VEIDAS : katheryn winnick
CREDIT : mano, tumblr
Lahertha Larsen
SHE WALKED WITH HEAVEN IN HER STEP,
BUT HELL IN HER EYES.

PostSubject: Labirintai, išraizgyti po akvariumą    2015-10-20, 12:06

Back to top Go down



avatar
Moons don’t fall in love with stars, only stars fall, and when they fall, they burn.

POSTAI : 91
TAŠKAI : 1
GALIOS : Manipuliacija jausmais ir iliuzijomis
VEIDAS : Evan Peters
CREDIT : countmysins
David Noah Berthier
Moons don’t fall in love with stars, only stars fall, and when they fall, they burn.

PostSubject: Re: Labirintai, išraizgyti po akvariumą    2015-10-28, 21:47

Deividas visai neseniai atvyko į miestą, nors čia daugiau galima sakyti, jog sugrįžo, nežinia kelintą kartą, nežinia ar paskutinį kartą atvažiavo ir stoviniavo stotelėje žiūrėdamas aplink į rudenėjančius lapus, dangų, tiesiog čia visada nutikdavo tiek daug dalykų, kad pasirinkdavo bėgimą. O kaip sakoma nuo problemų pabėgti nebuvo pats geriausias variantas. Išties nusprendė aplankyti savo merginą, nepavadintų jos savo mergina, bet jam patiko. Klara. Žinoma, ji visada buvo ta, kuri dažniausiai jam padėdavo palaikyti sveiką protą ir šios dienos dar viena maišatis per kurią sunku laikytis, gal dėl tos priežasties jis jai nerašė, bet nusprendė pasirodyti prie jos namų durų. Tačiau pasiekus jos namus šios tėvai pasakė, kad merginos jau seniausiai čia nėra. Jie apkaltino jį įvairiausiais dalykais, sakydami, kad tai Deivido kaltė, jis darė jai blogą įtaką, jog jų mergaitė buvo gera, o šis viską sugadino. Išgrūdę į lauką paliko stovėti tiesiog vienam be nieko. Kartais atrodė, kad vaikinas nesuprato ką daro, tai, kad padarė milijonus blogų dalykų, viskas sėdo ant sąžinės, bet kažkas nedavė jam sustoti, kiekvienas nužudymas buvo tarsi išsigelbėjimas, bet tik tą akimirką kai galėjo justi šviežią kraują savyje. Štai kame problema, paskui pasidarydavo beveik nesvarbu. Visiškai niekas. Ir taip jau kuris laikas. Turėjo būti pratęs prie atstūmimų, kiek per didelio liguistumo, bet nebuvo.
Štai ir slinko minutės. Vaikinas susigrūdo rankas į kišenes nuleisdamas galvą tuo pačiu jo ilgi plaukai uždengė veidą. Nei velnio niekas nematė jo juodų akių ir niekam nebuvo svarbu, nes žmonės ėjo skirtingais keliais, nedaugelis atsisukdavo, kai kurie šyptelėdavo. Tačiau mažai kas pasižiūrėdavo, lyg klausdami kas jis toks, ką čia daro. Šiuolaikinė visuomenė... Nieko gero, visi įnikę į elektroniką. Daugelis įsikišę ausinukus klausosi muziką šypsodamasi savo ekranams, kuriuose tikriausiai skaito demotyvacijas. Taigi, Deividas buvo pusvampyris, kuris mėgo žudyti, tai atnešdavo laimes akimirką. Visai kaip rankos pjaustymasis, tai atneša šypseną iki kol pajunti dilgčiojimą. Jam niekada nebūtų pavykę įsipjauti, žaizdos visada greitai sugydavo, neskaitant jei būdavo alkanas, tada tai tiesiog skausmo reikalas, nieko kito. Nemanė, kad reiktų peržengti ribą ir nusižudyti. Amžinybė ne tik ilgas laiko tarpas, per ją yra laiko milijoną kartų pasikeisti, milijonus kartų atrodyti kitaip ir elgtis visai kitaip. Vieną akimirką gali gailėtis, kitą jau nekęsti.
Deividas žingsniavo nežinia link kur, praeidamas nusipirko puodelį kavos. Skonis nebuvo labai malonus, bet jam kava visada patiko, kažkuo patraukdavo, kofeinas ir panašiai, jam nepridėjo energijos, bet... Kažką mėgti reikėjo. Pagaliau atsitiesė imdamas dairytis į kur atėjo kai prieš akis išdygo tarsi didelis akvariumas ir jis svarstė ar reikia eiti vidun. Jei jau atėjo... Tai galbūt kažkas jį čia visgi atvedė, taigi reikėjo užeiti vidun. Nors per tą laiką gerdamas vis dar galvojo apie Klara. Kas galėjo jai nutikti? Kas išvis galėjo ką nors padaryti tokiai kaip ji. Ši buvo nuostabi moteris, stipri, bet tuo pačiu be proto žavinti, lyg jam kiekvieną kartą reikdavo prasibrauti per sienas, nors ši ir sakydavo, kad negali pasirodyti kada tik nori ir prašytis įsileidžiamas į gyvenimą, bet jis sugrįždavo ir pirmiausiai pasirodydavo pas ją norėdamas pamatyti plačią šypseną. Sugniaužė ranką į kumštį tuo pačiu nudrėbdamas į šiukšlinę vos kelis gurkšnius nugertos kavos. Nesugebėjo susikaupti, negalėjo negalvoti kai ji vienintelė buvo šio mintyse. Atsiduso pradėdamas eiti kažkokiais labirintais ir sustodamas prie didžiulio stiklo, kuris jį skyrė nuo vandens ir žuvų už jo. Stebėdamas ištiesė ranką padėdamas ją prie stiklo ir pakeldamas akis susidūrė ne tik su žuvytėmis, bet ir su savo atvaizdu stikle.
- Klara, kur tu? – Nejučia vos lūpomis ištarė, lyg tai padėtų susigrąžinti dingusią merginą ir ji tiesiog imtų ir atsirastų už jo. Pats puikiausiai žinojo, kad taip nebus, tačiau norėjo tikėtis. Tikrai norėjo, kaip ir daugelis žmonių ar kitokio plauko būtybių, kurie praranda jiems reikiamus artimuosius. Štai, ta mergina buvo atrodo jam reikalinga iki tiek, kad ketino dar kurį laiką čia pasilikti ir iš dalies paieškoti jos, netgi jei tai užtruks daug ilgiau.
Pasitaisęs striukės kraštą jis nusisuko nuo stiklo imdamas eiti toliau klaidžiu labirintu, žinoma jis ne toks bukas ir tikrai nepasiklys eidamas. Atsiminė kelią, netgi jei buvo išsiblaškęs, dažniausiai tai nekeitė jo prigimties ir to ką vaikinas įgijo iš gyvos mamytės ir mirusio vampyro tėvelio, kurie jį paliko likimo valiai. Tikriausiai buvo patys tobuliausi tėvai.

...


Do not love somebody who only sees the light in you- love somebody who isn’t afraid of the dark.
Back to top Go down
 
Labirintai, išraizgyti po akvariumą
View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
Bloody Night :: AKVARIUMAS-