afrodithe lèroux

AFRODITHE CERCEI LEROUX

PUOLUSIOJI ANGELĖ. 1000+. earth. single. straight.

"I am nervous. I’m afraid. But I will stand here in the white hot heat of you. I will play Russian roulette with your playlists. I will tell jokes I’m not sure you’ll find funny. I will hold on until there is no more reason to. And in the end, I will break the stars and resurrect the sun."

Žaliaakė dievina spontaniškus sprendimus, kuriuos priėmus niekuomet negali būti tikras kur visa tai nuves nesvarbu, kad kartais gyvenant tokį gyvenimą kokį gyvena ji tie spontaniški sprendimai gali nuvesti į pražūtį.  Mėgsta bendrauti ir niekuomet nepraleidžia progos susipažinti su naujais žmonėmis nors kartais labiau už viską nori pabūti viena. Jeigu ko nors imasi tai būtinai ir pabaigia. Turi sukaupusi daug gyvenimiškos patirties, kuria mielai dalinasi su norinčiais klausyti. Vertina išskirtinumą. Šiaip jau nėra pavydi ir tiki jog pavydas yra vienas tų dalykų galiausiai sunaikinsiančių pasaulį, bet visuomet gina tai kas priklauso jai. Labiausiai vertina ištikimybę ir atvirumą, turbūt todėl, kad jos gyvenime šito labai mažai. Jeigu ką nors gali padaryti tą pačią dieną stengiasi neatidėlioti rytojui ir tiki jog žvalgytis į praeitį, bei galvoti kas būtų jeigu būtų nėra labai gerai, nes gyveni tik šia diena. Tiek patyrusi, ji tiesiog neskiria dėmesio dalykams verčiantiems ją ašaroti, o susitelkia į tai kas daro ją laiminga. Nori taip gyventi ir labai stengiasi niekam neleisti sugadinti jos džiaugsmo, kurio tiesa sakant dar neatrado. Nėra naivi ir nepasitiki kitais, tik sukuria tokią iliuziją. Su Afrodithe bendravę aplinkiniai tikriausiai merginai pritaikytų šį sakinį she never looked nice. she looked like art, and art wasn't supposed to look nice; it was supposed to make you feel something, o geriausiai ir tiksliausiai ją apibūdina pasakymas she wears all black just like her soul, yet her heart is made of gold.


I understand. That’s the trouble. I understand. I’ll understand all the time. All day and all night. Especially all night. I’ll understand. You don’t have to worry about that.

When she was little the world revolved around the little things. The way the raindrops slid down the window, how the leaves changed, how two people could portray so much hate. When she was little the world seemed to show a different light. Not necessarily bright, but a low gleam always being covered by negativity. As she grew up life seemed to knock her down. The ground became her home, the light became unknown, love became a shallow hole of uncertainty. Now she struggles between the light and the dark, looking for a new start. If you know her you show her unconditional love she walks through life with an undeniable weight on her shoulders. But you hold her and show her that life is more than what it seems and she believes you. Has faith in you so hold to the truth we all have things we don't want to lose. She is now at a crossroads and where to go is unclear. But she can't live with fear her past is one big nightmare as she gets older those little things begin to grow. And she begins to show signs of fighting, igniting her insides, don't believe all the lies. She is who she is and if you don't understand don't bother opening your mouth.

Afrodithė gimė kaip žmogus. Ir dabar savo žmogiškojo gyvenimo beveik neprisimena. Ir šiaip nemėgstanti dairytis į praeitį, Afroditė nenori prisiminti ir skausmo, kurį patyrė būdama žmogumi. Ir mirtis jos nebuvo viena gražiausių. Todėl suvokimas, kad pasaulis po mirties neišnyksta jai buvo savotiškai malonus. O žinia, kad patapo angelu dar labiau pradžiugino. Nuotaikinga, nuoširdi ir šviesaus mąstymo mergina greitai pritapo Danguje. Pirmuosius 500 metų ji nė karto nebuvo nusileidusi į Žemę, kuri jai sukėlė tik skausmingus prisiminimus. Danguje merginą greitai paskyrė ta, kuri turėjo rūpintis, kad naujokai sužinotų taisykles, jaustusi pritapę ir nenuklystų į lankas. Jai tokios pareigos patiko ir tiko, bet 500 metų veikti tą patį per tą patį turbūt pabostų net pačiam kantriausiam. Tada Afrodithė pirmą kartą ir gavo saugoti žmogų. Angelės sargės darbas ją greitai sužavėjo. O ir Žemė staiga ėmė rodytis ne kaip pavojų talpykla, bet savotiškai įdomi vieta, kurioje viskas keičiasi. Laikas Danguje eina kitaip nei Žemėje, taigi vėl pamačius kalnus ir vandenynus ją nustebino tai kaip pasikeitė visi miestai, kaip ištobulėjo pati žmonių civilizacija ir pasiekimai. Žmonių ji saugojo daug ir pačių įvairiausių. Nuo pačių geriausių iki pačių blogiausių, nuo seniausių iki vos gimusių. Tai padėjo jai perprasti pasaulį ir suvokti kokie visi skirtingi. Žemėje ji pagaliau gavo progą įsitikinti ir tuo, kad angelai ir žmonės ne vieninteliai pasaulio gyventojai. Blogio ir gėrio pusiausvyra irgi įgavo kiek kitokią prasmę. Kažkur pirmaisiais būvimo Žemėje metais taip pat atrado savo gebėjimą, pirokinezę. Vėliau jis ne kartą ją išgelbėjo susidūrus su demonais arba kitokiais tamsiais padarais. Saugodama žmonės ko tik ji neišbandė... dirbo psichitrinėje, pati apsimetė, kad turi būti psichiatrinėje, buvo gydytoja, tarnaitė, bibliotekininkė, asmens sarybinė, archeologė, balerina, mokytoja ir dar daug daug visokių panašių darbų dirbo... Taip prabėgo dar 800 metų. Kartą Afrodithė įsimylėjo. Demoną. O meilė, kaip ne paslaptis labai stipri emocija. Mergina, kaip pasakytų bobutės bažnyčioje - sugedo. O Danguje angelai tai pavadintų nupuolimu. Viskas prasidėjo nuo to, kad demonas ketino nužudyti Afrodithės saugomą asmenį. Afrodithė buvo pagarsėjusi kaip viena geriausių angelų sargių, kurios savo darbą atlieka nepriekaištingai. Su mergina demonas susipažino jau anksčiau, įgavo jos pasitikėjimą, o kai angelė įtikėjo, kad viskas su juo gerai, jis nėra blogas. Tas demonas buvo šiek tiek sadistas, ką čia slėpti, taigi nuspręndė situaciją dar kiek patamsinti ir sugebėjo įtikinti merginą, kad tai jai būtina nužudyti tą žmogų, nes jis kelia grėsmę kitiems. Po to sekė dar daug kitų nužudymų. Afroditė nutarė, kad lengviausia sunaikinti pasaulio blogį sunaikinant pačius žmones. Ir viskas baigėsi tuo, kad ji nupuolė. Kol kas stengiasi susivokti savyje ir tai ar toks požiūris teisingas. Ar sunaikinus vieną žmogų galima taip padėti išvengti nelaimės kitam? Ar mirtis tai veiksmas, kuris įvyks nesvarbu kada ir anksčiau ar vėliau tai nieko nekeis, o ilgiau gyvenantis žmogus pridarys tik daugiau blogo? Kol kas Afrodithė kryžkelėje. Painu, ir būtent išsiaiškinti kas yra tiesa remiantis savo viso gyvenimo patirtimi yra jos naujasis tikslas.