GALIOS. Iliuzijos. Raganius sugeba sukurti bet kokio tipo iliuziją, į kurią įeina ne tik vaizdiniai, bet ir klausos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčiai. Žmogus, pakliuvęs į tokią iliuziją negali atskirti melo nuo tikrovės ir yra visiškai neveiksnus išoriniam pasauliui. Taip pat Feliksas gali sukelti haliucinacijas, kurios gali tęstis ištisus mėnesius. Nepaisant to, raganius taip pat gali pats patekti į savotišką transo būseną sau užsileidęs miglotas iliuzijas.
CHARAKTERIS. Šaltas ir visiškai bejausmis žmogus, kuris iki gyvos galvos yra ištikimas šėtonui. Niekada gyvenime nėra jautęs tyrų jausmų tokių kaip meilė, sąžinė, prisirišimas. Vienintelis asmuo, kuriam raganius išlieka ištikimas – Liuciferis. Taip pat Feliksas pasidavęs ydoms ir malonumams, gali bet ką padaryti dėl dozės adrenalino ar bet kokio malonumo. Užkietėjęs raganius, yra visiškai išprotėjęs dėl raganavimų. Eliksyrai, burtažodžiai, ritualai ir panašūs dalykai – Felikso arkliukas. Jis ne tik naudojasi per amžius sukaupta patirtimi, bet ir pats išradinėja tokius dalykus bei kartais apmoko jaunesnius raganius sekti jo pavyzdžiu ir tarnauti šėtonui. Pats su kitais demonais visiškai nesiskaito, jie jam yra tuščia vieta, kaip ir kitų rasių atstovai, išskyrus tokius atvejus, kai pamato patrauklią būtybę ir suveikia vyriški instinktai. Nesvarbu, ar jį sužavi moteriškos, ar vyriškos lyties atstovai, kūniškai pasitenkinti su abiem mėgsta. Niekuomet prie nieko neprisiriša, yra visiškai savarankiškas, dievina vienatvę. Dažnai vietoj to, kad nužudytų žmogų, suvilioja jį ir sugundo pasiduoti ydoms, taip sugadindamas nekaltą sielą.
ISTORIJA. 356 metais, lapkričio pirmą dieną, mažame Bizantijos kaimelyje gimė dailus, sveikas, stiprus berniukas. Jį, vargingos šeimos moteris, pavadino Feliksu – laiminguoju. Vaiko tėvai labai džiaugėsi susilaukę tokio sūnaus, vylėsi, kad šis juos karšins senatvėje užaugus stipriu jaunikaičiu. Bet deja, šeima labai vargo, skurdas ir badas vertė ją skolintis. Todėl šeima taip prasiskolino Konstantinopolio vienai turtingai šeimai, kad neturėdami kaip išpirkti savo skolas, atidavė savo vienturtį vaiką – septynmetį Feliksą. Konstantinopolyje, naujosios šeimos namuose, berniukas buvo už tarną ir pasiuntinuką. Jei ne šeimininko mažoji dukrelė, tai Feliksas visą gyvenimą būtų nugyvenęs kaip tarnas. Tačiau mergaitės dėka, kuriai labai patiko berniukas, šeimininkai nutarė vaikį išleisti į mokslus. Mokytis Feliksui sekėsi puikiai, jis buvo gabus ir imlus žiniomis. Todėl pelnė daugumos mokytojų simpatijas. Vaikis net gavo priėjimą prie šventųjų raštų, vardan mokymosi tikslų. Perskaitęs istorijas apie Dievą, jam labiausiai įsiminė viena – Liuciferio puolimas. Ją skaitydamas Feliksas jautė neapykantą Dievui, kad nubaudė nekaltą angelą ir pasmerkė jį pūti vienam pragare. To pasėkoje, vos septyniolikos Feliksas subūrė sektą, kurią pavadino „Liuceronais“. Su sektos nariais jie vykdydavo įvairiausias žiaurias, raganiškas apeigas, aukodavo ne tik gyvulius, bet ir pavogtus naujagimius ir manydavo, kad nekaltos sielos auka visagaliam Liuciferiui labiausiai patiks. Po šešių metų nuo sektos įsteigimo, vieno ritualo metu, pagaliau pasirodė pats šėtonas sektantams. Už pasišventimą jam, Liuciferis apdovanojo sektos narius išmokydamas juos juodosios magijos, kitaip tariant, paversdamas visus Liuciferio raganiais. Vieni priėmė šėtono dovaną, kiti pasitraukė pabūgę. Tačiau Feliksas ėjo pačiu kruviniausiu būdu. Jis paaukojo visą savo šeimą, kuri jį išleido į mokslus vardan to, kad įsiteikti šėtonui. Ne gana to, jis pradėjo aukoti ir savo mokytojus, sumėtydamas pėdas taip, kad niekas neišsiaiškindavo tikrojo kaltininko. To pasekoje Liuciferis apdovanojo tokį pasišventusį raganių iliuzijos galia. Tačiau Feliksui buvo ne gana, jis norėjo tapti demonu ir įsilieti į pragaro gelmes, kur galėtų kankinti sielas. Todėl iki šios dienos Feliksas nesustoja pataikauti šėtonui, žudyti aplinkinius bei raganauti. Per tiek metų jis tapo Alfa raganiumi, su kuriuo susidoroti yra praktiškai neįmanoma.
Home
Subject: Felix 
2015-02-21, 20:50
