GALIOS. Be elementarių vampyriškų galių kaip jėga, greitis ir keturi jutėjimo pojūčiai, jis turi vieną, smarkiai patenkinančią jo milžinišką potraukį kitiems kelti skausmą, galią. Nors jo galia nesuteikia jam jokio fizinio pranašumo prieš kitus, nes sukeltas skausmas, kurį galios naudojimas ant padaro yra tik laikinas, tačiau prisiminimas, kad kažkada užsitraukei šio vyruko nemalonę išlieka visam likusiam gyvenimui, nesvarbu kokios rasės padaras bebūtų. Minčių impulsais jis sugeba tiesiogiai paveikti žmogaus odą ir ją žaloti įvairiausiais būdais, nors jo mėgstamiausias tai randų piešimas.
CHARAKTERIS. David labai gerai pateisina savo kaip senojo vampyro vardą. Jis šalta ir žmogiškus jaumus praradusi asmenybė. Tad šaltakraujiški veiksmai bei darbai jo kasdienybė. Jis narcistiškas ir daugiau ar mažiau egoistiškas, tačiau ji niekada neatisako pokalbių su kitais, nes dažniausiai sukelia ginčus ir užplieskia kitą asmenį. Nors ir yra šaltas ir nereguojantis į nelabai reikšmingus dalykus, tačiau tikrai nėra ramaus būdo. Tam kad nebūtų nuobodu, dažnai ieškosi įvairiausios veiklos, pradedant nuo ėjimo pas psichologus ir taip sužalojant jų protą, kad priverčia juos mesti darbą, ir baigiant nežmogiškų padarų žudymu, nors tai ir skamba kaip ir geras darbas, tačiau jam tai absoliučiai nerūpi. Jis nejaučia gailesčio savo aukoms, nejaučia ir aistros jokiems dalykams. Dėl tam tikros aseksualizmo formos, dažnai nemato jokio reikalo naudotis merginomis, bet žinoma kartais padaro tam tikrų išimčių.
ISTORIJA. Antonio Dante, toks pats pirmasis vyro vardas, gimė Italijoje 1494 metais Italijoje ir būdamas trisdešimtiems buvo perverstas į vampyrą. Tam tikru metu Italijoje paplito vampyrų medžiojimo sąjūdis, todėl Antonio teko pasitraukti iš gimtosios šalies į ramesnį kampelį, tuo pačiu metu pasikeitė ir tapatybę. Mažame Bulgarijos miestelyje tapo vietiniu ir niekuom neišsiskiriančiu vaikinu, netgi susirado pirmąją ir paskutiniąją savo gyvenimo meilę, tačiau viskam blogai pasibaigus jis vėl nusprendė migruoti, ką darė visus penkis šimtmečius, keisdamas miestus, šalis, netgi žemynus, tam, kad galėtų susikurti naują tapatybę. Tai jam tapo kaip savotiškas savęs išlaisvinimas, kai aukų skačiu ir žudymai jam buvo nebepakeliami, jis pakeisdavo miestą ir vardą, ir tai jam suteikdavo naują gyvenimą. Todėl dabar jis atsidūrė čia, kaip David, nors tai ne pats geriausias jo pasirinkimas, bet tiki, kad tai jam padės išlikti nepastebėtu.