GALIOS. Didelių voltų srovės valdymas. Merginos kūnui visiškai paklusni ne tik elektra, bet tokia gamtos stichija kaip žaibas, kurio panorėjusi ne tik gali mielai pasisemti jėgų, tačiau ką nors mielai sunaikinti, Įvaldžiusi savo pojūtį pakankamai gerai, jog slėptų tai, neretai gelbsti savo kailį nuo kitų sužvėrėjusių būtybių.
CHARAKTERIS. "We are all searching for someone whose demons play well with ours" ✡
"There were things I wanted to tell him. But I know they would hurt him. So, I burried them, and let them hurt me"
✡
"Thank you for the tragedy. I need it for my art"
✡ "People are like seas, you think you can see trough it but then you realize your vision is cheating on you. There's a lot more to see than you first thought if you can effort to look deeper"
- NEGATIVE TRAITS: griežtumas sau ir aplinkiniams, nesibaigianti savianalizė, valdingumas, pavydumas, kerštingumas, sarkazmiškumas, įtarumas, komforto, malonumų troškimas, išdidumas, puikybė, neatsargumas.
"And when She smiles it's the most breathtakingly beautiful thing I have seen in the entire world. And if I was to die at that very moment, I would die happy"
ISTORIJA.
France, Paris.08:03 pm, November 24, 1990.
Lietus pylė ir audra siekė visus dangaus skliautus, su kiekvienu stumtelėjimu prarandant aparatūros veikimą. Niekas nesuprato, kodel moteris kentėjo tokiose skausmuose, žinoma skausmai visada lydėdavo gimdyves, bet ne tokie agoniški kaip tądien, ir kodėl visa elektra taip strigo, tačiau nepaisant visų gamtos veiksnių mažoji Eliane Iris Leclere Charbonnet išvydo pasaulį. Visą gimdimo laiką audra vis stiprėjo, vaiko klyksmą žmonės sutiko kartu su griaustiniu ir žaibais skrodžiančiais dangų. Mergytė pasaulį sutiko pakankamai stipri, šauniai atlaikiusi ir svarbiausia laukta, kaip niekad stipriai. Kadangi, mažylė Charbonnet šį pasaulį turėjo išvysti jau kaip trečias vaikas, tačiau gyvenimas suklostė nepalankias sąlygas, jog visi vaikai prieš mergiotę išvysdavo pasaulį ramiomis naktimis, ryškiai šviečiančiam mėnuliui, kuris seselių rankose atimdavo gyvastį iš vaikų kūnų, tad klyksmas taip ir nepasiekdavo mamos išvarginto kūno, kada ji atsipalaidavusi ji tebūtų klausėsi šiojo, ramiai žinant, jog viskas gerai. Ir, galiausiai, karingoji mergelė Leclere ištvėrė ir iš prigimties tapo valdinga, pasitikinti ir intuityvi karė. Augant ir bėgant metams mergina nebuvo kaip daugybė mergaičių, nekentė lėlių, o rožinė spalva jos kambaryje būdavo it didžiausias prakeiksmas. Daug mieliau Eliane, jau vaikystėje, į rankas imdavo arbaletą ar ginklą, kurie jos akyse uždegdavo tas mažas kibirkštis. Augant metams mergiotė ėmėsi vis daugiau veiklos susijusios su apsauga, lankė karate, pažindinosi su ginklais, dievino meną, nuolatos žaidė tenisą ir strategiškai, vis geriau, atlošdavo tėvą žaisdama šachmatus, kas, žinojo, jai pravers gyvenime. Ir praversdavo. Ne kartą Charbonnet nuoširdžiai dėkojo tėvui už suteiktas žinias, padėjusias jai tobulėti pauuglystėjė, neišklystant iš šio kelio, “neieškant savęs”. Ji puikiai suvokė, kad būtent draugai, vakarėliai ir alkoholis būtų sunaikinę, jos ilgai ugdytą stiprybę ir valią. Nušovusi pirmąjį savo grobį, vis tvirčiau ėjo šiuo keliu. Tada ji dorai nesuvokė ką reikšdavo tėvo žodžiai apie tai, kad jis keliauja medžioti ir vieną dieną vesis ją, bet šioji nelabai ir kreipdavo į tai dėmesį. Tada tamsiaplaukė telkėsi ties mokykla ir jos svarbia užklasine veikla, prie kurios per visus metus prisidėjo ir plaukimas. Svarbiausias ir didžiausia įvykęs lūžis jos gyvenime stipriausiai pasijuto aštuonioliktuose gyvenimo metuose. Egzaminai, sustiprėjąs saugumas ir rėžimas jos gyvenime, suteikė begalinę aistrą tenisui, kuris lyg buvo išsilaisvinimas iš visos tvyrančios sumaišties jos šeimoje dėl padažnėjusių vampyrų puldinėjimo, raganų kulto burtų, keliančių miestui pavojų ir žudynių, kurias užglaistyti tapo vis sunkiau. Vieną penktadienio vakarą, eidama į pasimatymą, ji juto artėjančia audrą. Mergina vis labiau artėjant jai jautė baimę, baimė greitai peraugo į paniką, tačiau į pasimatymą kino teatre ji nuėjo. Prastypsojusi ten bent valandą ir nieko nesulaukusi, ji jautė kylančia panieką tam vyrukui iš degalinės, kuris lankė poezijos pamokas ir buvo begalo aistringas bei iškalbus, vis įterpiantis frazes iš romeo ir džiuljetos ar kito šekspyro kūrinio. Eliane nesuvokė, kaip galėjo patikėti tokio pimpiaus žodžiais, juk jie visi tokie. Šneka daug, romantiškai, nuneša į kitą planetą, bet vėliau suvoki, kad tai tik iliuzija, kurioje gyveni vienas. Bet panieka vyrukui užsibaigė su pirmu griaustiniu nudundėjusiu dideliu garsu. Ir vietoj to, jog Charbonnet būtų nuėjusi į kiną bei žiūrėjusi bet ką, kol tėtis atvažiuos, ji pasirinko bent sekundę suteikti tėčiui laisvės darbams ir nusiteikė eiti namo pėsčiomis iki pirmiems lietaus lašams pasiekiant dangų, tačiau vos išėjusi ir žengusi tvirtus žingsnius aikštės grindiniu iš dangaus pasipylė dideli lietaus lašai. Charbonnet savo išsispyrimo dėka vis tiek ėjo, namai jau buvo netoli. Tik keli kilometrai nuo čia. Su tokiomis mintimis ji ėjo, stengdamasi ignoruoti virpančią odą bei šlapius plaukus. Dangui perskrodus žaibui, šioji įsiuto. Pyktis taip stipriai prisipildė joje, jog sekantis žaibo smūgis tiesiog bloškėsi tiesiai į ją, visiškai nublokšdamas ją žemėn bei prarandant sąmonę. Jau po sekundės, ją apgaubė žmonių grupė. ||| “fille de courant” Metai, po tos nakties, jai buvo tamsūs. Niekas netikėjo, kaip po tokios didelės voltų srovės ji išgyveno. Vienintelis tėvas žinojo, jog tai vienas iš paranormalistų sugebėjimų, išlikti gyvam po tokių anomalijų, taip sužinant savo sugebėjimą. Po šio įvykio, duktė jam tapo šlykšti asmenybė. Jis naikino tokias būtybės ir nenorėjo tikėjo, jog pats turės tokią šalia savęs, augins kaip medžiotoją, savo jauną versiją, tačiau viskas pasisuko ne taip gerai. Po tėvo pareiškimo, jog šioji privalo pasitraukti iš jo gyvenimo visam ir negrįžti, pamirštant jos egzistuoja toks žmogysta kaip jis, antraip, jis prisiekė, jog nužudys ją, lyg nepažįstamąją. Per pirmas valandas po jų pokalbio, su mamos pagalba ji išvyko į Ameriką. Mokytis ir studijuoti ekonomika nebuvo lengvas žingsnis, paliekant užnugaryje visas savo aistras, bet kitaip niekas nebūtų pasikeitęs. Pirmus metus, ji tiesiog nuolatos mokėsi, neišeidama laisvu laiku iš savo kambario nesant būtinybės. Antrais studijų metais, ji visai netyčia grįžo prie savo paranormalistinės pusės, ugdydama ją ir laviruodama taip, kad išmoktų ją slėpti. LIkusius studijų metus be ekonomikos, ji tai ir darė. Ugdė savo gabumą, šlykštėdamasi savimi vis labiau. Laikydama savo baigimo atestatą, ji mintimis prisiekė savo tėvui, jog atims gyvybę kiekvienam jos rasės gyviui, o vėliau užbaigdama ir savo gyvastį. Net būdama medžiotoja ji pasiryžo visiškai būti priklausoma savo kraujui, būti tikra Charbonnet. Būti medžiotoja naikinančia kitas, išsigimusias žmonių rasės būtybes.
à sang froid
POSTAI : 8755 TAŠKAI : 0 AMŽIUS : 43 GALIOS : antgamtiškas greitis VEIDAS : Aaron Taylor-Johnson CREDIT : mano (hitler_bitch)
Pietro Maximoff
Despite my reputation, I really have the heart of a small boy.I keep it in a jar on my desk
Home
Subject: Éliane Iris Leclère 
2015-01-17, 20:07
