Medžiotojas. dvidešimt vieneri. Anglas. Vienas kaip pirštas. Bi.
CHARAKTERIS. Nepažįstančiam šio vaikino, gali pasirodyti, jog jis užsidaręs savyje, neturintis draugų nevykėlis. O kaip dažniausiai atrodo, tai taip ir yra. Jis daug mieliau praleis vakarą skaitydamas gerą knygą prie naktinės lemputės, negu eis su kuo nors prisilakti iki žemės graibymo. Išgerti jis ir vienas mėgsta. Bent jau tada nereikia nieko klausyti, apie jų senas meiles seiles, kurias patvarkė ir pasiuntė, ar dar kokį nors š. Jeigu reikia, tai gali būti labai susikaupęs ir susitelkęs į ką nors. Niekada nepalieka savo darbo neatlikto. Negali palikti darbo tada, kai jis jau beveik baigtas, arba yra ne tobulas. Kai būna su draugais kartais net būna linksmas, yra net porą kart gyvenime nusijuokęs. Šiaip mėgsta pabūti sarkastiškas, bet gali ir tylėti valandų valandas. Užgaulių žodžių iš jo burnos išgirsi tikrai ne vieną, o ir pasiūlys parukyti ne kartą. Teisinasi jis tuo, jog šioji manija jam padeda nusiraminti.
ISTORIJA. Vargiai galėtum pasakyti, jog šio berniuko gyvenimas buvo blogas. Neskaitant jo blogos gyvenimo pradžios, viskas, kas atsitiko pas jį, buvo gan gerai ir tai toliau vis dar tęsiasi. O jeigu jau taip grįžti prie jo istorijos.. Tai Nojus gimė mažame Anglijos miestelyje. Žinoma, kaip ir pas daugumą porų, vaikas gimė netikėtai. Nei motina, nei tėvas nenorėjo šios velnio išgamos, kuri, atrodė, jog vis ir kesinosi ką nors blogo padaryti. Tai vis kokį mažą, negyvą paukštį namo parsitempdavo ir rėkdavo, jog rado naują augintinį, tai savo žuvytes su peiliu išdarinėdavo.. Ko jis tik tai nesugalvodavo padaryti.. taigi vos penkerių metų, Anderis buvo atiduotas į vaikų namus. Ten jis ir atrado save. Atrodo silpnas ir nieko negalintis padaryti vaikelis, ten, kiekvieną dieną užgauliojamas, tapo vyru. Bet ne veltui tėvai jo nemėgo. Atidavė į pačią Rusiją. Kartą, nuvykę atostogų pas savo draugus, jie tiesiog ten paliko savo vaiką. Be jokio sielvarto ar dar ko nors. Tiesiog paliko. O Rusijos vaiknamį buvo ne kas. Kartais ir savaitę paliktas be maisto būdavo berniukas. Tai ir padėjo jam susiprasti kas toks yra. Bet kaip tai atrado savyje, tai jau geriau nutylėsim. To jis niekam nepasakoja, bet nuo to laiko, pradėjo jausti didelį kraujo troškimą. Būdamas aštuoniolikas, Nojus, pats niekam nepasakojęs kaip, atrado Mafijos užnugarį. O gal geriau sakyti kaip tik atvirkšiai? Jis sutvarkydavo kiekvieną ne žmogiškos rasės padarą, kuris tik tai trudydavo jam ką nors pasiekti. bet gyvenimas nebūtų gyvenimu, jeigu nepakištu moters. Taip taip, jo gyvenime atsirado moteris. Dėl to jam teko susidurti su daug problemu ir pabaigoje.. vis tiek moteris miršta. Čia kaip ir pridera. Tada jis iš sielvarto sugalvojo dingti ne tik iš rusijos, bet ir iš viso pasaulio akiračio.