E. T.

CHARAKTERIS.
Eva viena iš tų moterų kurią sutikus, apie ją galvosite visą dieną. Ji labai moteriška, elgiasi kaip dama, visados mandagiai ir maloniai šneka, nusišypso ir priešui. Jei kas ją įžeis, atsuks kitą žandą, o jei to paties sulauks ir dar kartą, iškelta galva apsisuks ir nueis, bet nenusileis iki tokio pat lygio. Turi begalinę kantrybės taurę ir geležinius nervus. Tačiau, kai taurė persipildo ir nervai pakrinka, laukite audros. Tada išsilavinusi moteris jus išdės į šuns dienas visais įmanomais moksliniais terminais, o neduok dieve jūs kaip nors įskaudinsite šeimos narį, tada jau puls kaip žvėris. Arba atvirkščiai. Kadangi Eva kantri ji gali kerštą planuoti labai ilgai ir jį patiekti šaltą. Galbūt iš tyrų jos akių, bei mielos šypsenos neatrodo, bet po ta išore slepiasi ganėtinai agresyvi, šiurkšti ir žinanti savo verte moteris. Perėjo per ugnį ir ledą, todėl dabar ją palaužti yra be galo sunku. Nepaisant visos tos geležinės ledi įvaizdžio, moka atsipalaiduoti, nusijuokti ir tiesiog pakvailioti su draugais.

ISTORIJA.
1986-09-06. Antrą valandą nakties gimė Eva. Vienturtė kilmingos anglų šeimos rudų akių savininkė. Tėvas Klaudijus, motina Elonora. Jau nuo jos mažų dienų jai į galvą buvo kalama, kad jos venomis teka kilmingas kraujas, kad ji privalo mokėti etikos taisykles, prancūzų kalbą bei reveransą. Žinoma tai tik keli dalykai, mat mergaitė nuo trijų metų per dieną turėdavo devynias valandas mokomųjų užsiėmimų. Tėvo nelabai matė, mat šis vyriškis nebuvo privengiantis alkoholio ir jaunesnių moterų būrio, na o motina... Motia buvo apsėsta jaunystės ieškojimo. Po Evos gimimo jai nesisekė numesti svorio, tai ėmė laikytis drastiškų dietų Dar maitinant mažąją Torres sugalvojo prisiminti senai pamirštą Amerikos dietą, cigarečių. Traukdavo kaip kaminas tris pakelius per dieną. To pasekoje oda suseno, ėmė ieškoti injekcijų ir taip toliau. Tad Eva augo su auklėmis ir... Ir viskas tiesiog augo su auklėmis. Pradėjo eiti į mokyklą, bet seneliai užprotestavo, kad mergytė turi keliauti ten pat kur ir jos tėvas į internatinę mokyklą. Tad ir buvo išspirta iš namų dar visai mažutė. Negalima sakyti, kad jos gyvenimas buvo blogas. Turėjo begale draugių, buvo gabi tiksliesiems mokslams, bei gal ir nuskambės kaip kliše, bet jau nuo devynerių tapo Šekspyro fane, tad jį pastoviai cituoja dar iki dabar. Laikas bėgo, aplinkui visos mergaitės virto merginomis, tik Dievas deja jai pagailėjo apvalumų. Bet buvo per daug protinga, kad į tai kreiptų dėmesį ir kvaršintų sau galvą. Grįždavusi namo per kokias nors atostogas susitikdavo su tomis pačiomis draugėmis iš internato. Šešiolikos pirmą kartą apsilankė vakarėlyje, mat vienos iš draugių brolis rengė šventę, kol tėvai slidinėjo Alpėse. Eva negalėtų teigti jog vakarėlis buvo toks apie kokį ji ir svajojo, skaitė žurnaluose ar žiūrėjo filmuose. Nei galėjo pasigirti klubų kraipymu, mat visą gyvenimą šoko tik standartinius šokius. Pirmasis bučinys deja taip pat nebuvo su išsvajotu princu ant žirgo. Jo ji sulaukė būdama septyniolikos internatinėje mokykloje, su gera, labai gera drauge vardu Amanda. Kitaip tariant neturėjo labai jau daug linksmybių, bet susigalvodavo kai reikėdavo. Visas chaosas jos gyvenime prasidėjo, kai baigė mokyklą ir įstojo į Oksfordą. Anglų literatūra. Paliko už nugaros tą fanatizmą žvaigždėms, Niutono teorijoms ir didiesiems fizikams, bei pasirinko taip ilgai mylėtą Šekspyrą. Pirma savaitė buvo tikrai įprasta. Susipažino su dėstytojais, mokėsi, atliko užduotis, laisvu metu susipažino su keliomis merginomis. Daug kas pastebėjo, kad nelabai ji ir moka šnekėti su vaikinais, kelis syk buvo patraukta per dantį, bet per daug į tai nereagavo. Daugumos klasių bendraklasė ją priėmė į savo draugų būrelį ir pirmaisiais kursų metais    susipažino su tikruoju gyvenimu kurio nepatyrė. Pirmas nusitašymas iki žemės graibymo, narkotikai, miegojimas kur papuola, barų ar klubų nusiaubimas. Kadangi Oksforde mokosi galima sakyti tik turtingų tėvelių vaikeliai, tai nekartą sudaužė kaži kieno Porche ar Ferrari, bet kas be ko visiems nusispjauti, kai pinigai netelpa kišenėse. Išpopuliarėjo, kaip viena iš didžiausių vakarėlių sielų. Pirmo kurso pabaigoje ėmė griūti pažymiai už tokias šėliones. Sugebėjo susiimti, pasitempti, aišku nebaigė šimtukais, bet kažkodėl labai nepergyveno, nes pasaulį ėmė matyti pro rožinius akinius, kai susidėjo su Riot Club prezidentu. Pirmoji meilė, pirmosios glamonės, seksas ir ko tik dar jie nedarė... Ji Aleksandrui buvo, kaip tuščia drobė jis mokė ją ko pats norėjo ir įdiegė tokius pomėgius kokie jam patiko. Deja santykiai net nesugebėjo išgyventi vasaros, mat pastoviai pykdavosi. Būdama santykiuose norėjo šiek tiek ramumo, o jis lakstė, kaip akis išdegęs. Tad po tūkstančio ir dviejų barnių keliai išsiskyrė.
Antras kursas, rugsėjo mėnuo. Tada sutiko regis pirmą antgamtinę būtybę savo gyvenime. Demonas. Taip ir nesužinojo, kiek jis už ją vyresnis, bet pati spėliojo, kad bent dešimt ar penkiolika metų fiziškai, tikrai buvo. Susipažino jie du biblioekoje. Eva nepaliaunamai ieškojo faktų apie Šekspyrą ir knyga kurios jai reikėjo gulėjo prie vyro vardu Viliamas. Aišku maloniai paprašė, bent nusifotografuoti kelis puslapius, bet suktas vyriškis ją apvyniojo saldžiu liežuviu aplink savo liežuvį. Prasidėjo pokalbis, flirtavimai ir taip toliau. Deja bet ir pačiam nepasisekė nes po to vakaro pats neišmetė jaunos merginos iš savo galvos. Jie ėmė susitikinėti baruose, kavinėse, parkuose ir panašiai. Šnekėdavo dažniausiai apie istorija, literatūrą arba kokį kitą mokslą. Jis vis stebėdavosi, kad būdama tokio jauno amžiaus Eva taip protingai šneka, bei apskritai jį supranta. Praėjo keli mėnesiai, nebe sugebėjo nei vienas nei kitas išlaikyti meilės užslėptos, bei nusidėjo savo principams. Viliamas papasakojo apie antgamtines būtybes. Kas be ko tai ją šokiravo, visą faktais pagrįstą pasaulį apvertė aukštyn kojomis. Mergina kelias savaites net neištarė jam labas. Bet matyt ji tikrai jį mylėjo ir susitaikė su tokia jo esybe kokia yra. Nustojo lakstyti į klubus mat Viliamas neleido, buvo atitraukta nuo visų žalingų įpročių ir draugų kuriuos jis vadino kenkėjais. Vyras puoselėjo jos protą vis skatindamas mokytis. Regis viskas ėjo nepriekaištingai, iki tol kol viena mėnesį nesulaukė raudonų dienų. Pirmas testas parodė nėštumą. Kaip ir kiti dvidešimt šeši. Kelios dienos praėjo kol prisivertė tai pasakyti Viliamui. Tikėjosi jo demoniško įtūžio, bet stebėtina, kad jis atvirkščiai, labai apsidžiaugė. Netrukus išsikraustė iš bendrabučio, bei apsigyveno su demonu netoli universiteto, nuosavame name. Kadangi tėvai gyveno kitame mieste ir nelabai ja domėjosi, tai pasakė apie nėštumą tik septintą mėnesį. Kas be ko Torres neapsidžiaugė, juolab, kad Eva teigė, kad tėvo nepažįsta, mat Viliamas nenorėjo prisistatyti jiems. Toliau mokėsi, bet paskutiniuosius mėnesius ėmė pyktis su mylimuoju. Jis buvo apsėstas minties, kad turės palikuonį, pastoviai ją kontroliuodavo, kada valgyti, kada miegoti, mokytis, vaikščioti ar sėdėti. Prasidėjo barniai. Eva negalėjo pakęsti tokio elgesio. Neįmanoma suskaičiuoti kiek kartų skraidė lėkštės, vazos ir kiti daiktai pasitaikydavę po jos ranka. Kadangi paskutinieji mėnesiai jai buvo vasara, niekas iš bendra mokslių nežinojo apie jos tokį šeimyninį gyvenimą. 2006-09-09 trečia nakties pajuto pirmuosius sąrėmius. Jau ketino pulti į ligoninę, bet pasirodo mylimasis turėjo kitą planą. Jis net neketino leisti jai gauti kokios pagalbos, bei nusprendė, kad savo vaiką jis pasitiks pats. Visa diena kupina kančių. Na nėra ko norėti, juk gimdė tikrąją žodžio prasme demoną. Šeštą vakare ko klyksmų ir skausmų pasigirto naujagimio verksmas. O tiksliau naujagimės. Kažkodėl galvojo, kad Viliamas nusivils, bet jis į dukrą žiūrėjo spindinčiomis akimis ir tas vaizdas Evai atpirko visas kančias. Du labiausiai mylimi žmonės stovėjo jai prieš akis. Mėnesį beveik nesikėlė iš lovos, nes nusamdyti daktarai patvirtino jos nekokią būklę. Bet Viliamas iš tiesų buvo geras, rūpinosi ir mažyle ir ja. Maria Juliet Holmes. Gavo tėvo pavarde. Pasitraukė iš universiteto ketindama save atsidėti šeimyniniui gyvenimui. Rugsėjo devintąją išėjo pas dekaną priduoti visus dokumentus dėl pasitraukimo, grįžus pamatė košmarą savomis akimis. Nebuvo nei Viliamo, nei Marijos. Visi jų dviejų daiktai dingę, likę tik jos pačios. Puolė į paniką, bėgo į policiją, bet nei pats Viliamas buvo registruotas, nei pati Marija, mat ją visados apžiūrėdavo demono nusamdyti daktarai. Kelis mėnesius buvo kaip išprotėjusi. Dalino mieste Viliamo nuotraukas, bemiegės naktys ir alkoholis. Viskas tikriausiai taip ir būtų prasitęsę, kol į duris nepasibeldė sunerimusi Torres močiutė. Eva iš nevilties jai viską papasakojo ir kažkodėl nesulaukė jokių papeikimų, mat senelė žinojo apie antgamtines būtybes ir suvokė jų tikslus bei prigimtis. Ji padėjo merginai atsitiesti ant kojų. Ėmė lankytis pas psichiatrą, įstojo į universitetą iš naujo. Metai bėgo, studijuojant įsteigė savo verslą, pirko ir per pardavinėjo sklypus visame pasaulyje. Visą laiką stengėsi rasti savo dukrą.
Maria Juliet Holmes
Vos prieš kelis mėnesius sulaukė tokios nuotraukos iš savo šaltinių. Suvokia, kad tai jos duktė. Matyt tai vadinamasis motinos instinktas. Tad metė savo darbą, kaip anglų dėstytoja, susirinko savo visus daiktus ir santaupas, bei puolė ieškoti savo dukters. Dabar jau kurį laiką keliauja ieškodamas Marijos ar bent Viliamo, kurį su mielu noru paskerstų. Nuotoliniu būdu rūpinasi verslu, tad finansinių problemų toli gražu neturi. Galėtų judėti pirmyn, susirasti kitą vyrą, bet jos gyvenimo tikslas, rasti dukrą.       . [/size]